Populiariausi mitai apie daugiabučius: kas tiesa, o kas melas?

Populiariausi mitai apie daugiabučius: kas tiesa, o kas melas?

Kaip rodo Lietuvos Statistikos departamento duomenys, daugiabučiams tenka 45 proc. viso šalyje registruoto gyvenamojo būsto ploto. Tačiau didelė dalis butų, kuriuose gyvena lietuviai, yra pastatyti dar prieš kelis dešimtmečius, vadovaujantis visai kitais standartais nei šiandien. Tai turi įtakos ir kai kuriems paplitusiems, tačiau šiandien dažnai neteisingiems, įsitikinimams apie daugiabučius. „YIT Lietuva“ nekilnojamojo turto verslo vadovas Gytis Jakučionis sako, kad šie įsitikinimai su šiandien statomais gyvenamais namais turi mažai ką bendro.

Norint jaustis saugiai, grotų ant langų nebereikia

Vieni iš dažniausiai sutinkamų mitų apie daugiabučius yra susiję su pirmųjų ir paskutiniųjų namo aukštų butais. Pavyzdžiui, manoma, kad butai pirmuose aukštuose yra išskirtinai nesaugūs – įvaizdis, kurį sustiprina dar pasitaikantys senesnių daugiabučių langų ar balkonų su grotomis vaizdai. „YIT Lietuva“ nekilnojamojo turto verslo vadovas G. Jakučionis sako, kad tokių drastiškų ir estetiniu požiūriu ne pačių patraukliausių sprendimų naujuose moderniuose daugiabučiuose nebereikia, nes apie saugumą galvojama dar projektuojant namą.

„Nors anksčiau pirmųjų aukštų butai nusikaltėliams galbūt ir galėjo atrodyti lengvesniu taikiniu, šiandien situacija yra pasikeitusi. Modernūs daugiabučių kvartalai dažnai yra aptveriami, o į vidinius jų kiemus paprastai gali patekti tik gyventojai – tai užtikrina elektroniniai užraktai. Be to, namų prieigose, automobilių stovėjimo aikštelėse ir požeminiuose garažuose daugeliu atvejų yra įrengiamos saugumo kameros, pasirūpinama tinkamu apšvietimu. Namų laiptinės dažniausiai turi patikimas kodines spynas, o pirmųjų aukštų butų langams, balkonams ir terasoms taip pat taikomi aukštesni saugumo standartai“, – sako G. Jakučionis.

Sąskaitos už šildymą kandžiojasi ne visada

Kitas populiarus mitas apie daugiabučius yra susijęs su įsitikinimu, kad pirmųjų aukštų butuose yra šalčiau, o viršutiniuose aukštuose vasarą yra itin karšta. G. Jakučionio teigimu, dėl šio paplitusio mito taip pat yra kalti seni daugiabučiai, kurie statyti neužtikrinant tinkamų šilumos izoliacinių savybių.

„Šiandien visi naujai statomi daugiabučiai privalo būti ne žemesnės nei A++ energinio naudingumo klasės, tačiau sovietmečiu ir nepriklausomybės laikotarpiu iki 2006 metų statyti daugiabučiai dažniausiai nesiekia net C energinio naudingumo klasės. Šilumos izoliacijos standartai ir energijos sunaudojimo rodikliai tokiuose daugiabučiuose gali būti net kelis kartus žemesni nei šiuolaikinių daugiabučių. Atitinkamai daugiau mokama ir už jų šildymą. Užtenka palyginti A ir B energinio naudingumo klasės pastatų energijos suvartojimo efektyvumą, kuris skiriasi maždaug du kartus – be abejo, A klasės naudai“, – sako „YIT Lietuva“ nekilnojamojo turto verslo vadovas.

Mitus griauna efektyvi šilumos izoliacija

Vadovas pažymi, kad senuose daugiabučiuose pirmųjų aukštų butai išties gali būti šaltesni, nes dėl nepakankamos izoliacijos per grindis patiriami reikšmingi šilumos nuostoliai, o iš rūsio į patalpas skverbiasi drėgmė. Šiuolaikiniuose daugiabučiuose to išvengiama įrengiant patikimą šilumos izoliaciją, kuri užtikrina, kad žiemą bute būtų šilta, nepriklausomai nuo to, kuriame aukšte jis yra.

„Efektyvūs šilumos izoliacijos sprendimai taip pat užtikrina, kad vasarą paskutinio aukšto butai pernelyg neįšiltų nuo saulės prikaitinto stogo. Su tokia problema taip pat gali susidurti senesnių daugiabučių gyventojai, nes karštą dieną namo stogas neretai įkaista net iki 60 ir daugiau laipsnių, o nesant patikimo izoliacinio barjero, dalis šios šilumos gali patekti į butą“, – sako G. Jakučionis.

Problemos dėl drėgmės – išvengiamos

Anot jo, sienų ir grindų šilumos izoliacijai šiandien naudojamos efektyvios termoizoliacinės medžiagos, tokios kaip mineralinė vata, polistireniniai ir poliuretaniniai putplasčiai bei kt., kurių poreikis ir kiekis įvertinamas projektavimo metu. Tuo metu stogams, kaip ir anksčiau, dažniausiai naudojamos skystos teptinės ir ruloninės bitumo pagrindo hidroizoliacijos, tačiau dėl pažangesnių technologijų taikymo, šiandien jos yra gerokai kokybiškesnės ir ilgaamžiškesnės.

„Viena iš priežasčių, dėl kurių gyventojai neretai vengia įsigyti butus paskutiniuose daugiabučių aukštuose, yra įsitikinimas, kad į namus nuo stogo pateks drėgmė ar netgi tekės lietaus vanduo. Kokybiškai įrengtame daugiabutyje tokių problemų iškilti neturėtų. Šiais laikais modernių daugiabučių stogai neretai yra netgi apželdinami, ant jų įrengiamos terasos ir jokių problemų dėl vandens patekimo į butus nekyla. Nuo vandens patekimo į patalpas apsaugo tinkamai įrengta stogo ar terasos konstrukcija su reikiamomis hidroizoliacinėmis medžiagomis ir kondensato pašalinimui skirtais ventiliaciniais kanalais“, – pažymi G. Jakučionis.

Jo teigimu, pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šaltuoju metų laikotarpiu turėtų būti užtikrinama 18–22 laipsnių temperatūra ir 35–60 proc. santykinė oro drėgmė. Vasarą temperatūra neturėtų nukristi žemiau 18 laipsnių ir nepakilti aukščiau 28 laipsnių, o santykinė oro drėgmė turėtų laikytis 35–65 proc. ribose. Tiesa, vadovas pažymi, kad šiandien butuose įrengiami sprendimai – reguliuojamas šildymas su individualia apskaita, pažangios rekuperacijos sistemos – suteikia daug laisvės gyventojams patiems kontroliuoti namų mikroklimatą ir pasirinkti sau komfortiškiausias sąlygas.

Šilumos dėl didelių langų aukoti nebereikia

Vienas iš privalumų, kurių įsigydami būstą šiandien ieško gyventojai, yra gražias panoramas ir daug natūralios šviesos užtikrinantys langai. Visgi su dideliais langais yra susijusios ir tam tikros būsto pirkėjų baimės. Anot G. Jakučionio, jas tai pat lemia mąstymas per pasenusių standartų prizmę.

„Tiesa, kad langų šilumos laidumas, lyginant su sienų konstrukcijomis, yra didesnis. Tačiau šiandien kokybiškuose būsto projektuose naudojami šilumos laidumo požiūriu itin efektyvūs langai su keletu stiklo paketų. Tokių langų šilumos izoliacinės savybės yra kelis kartus geresnės nei tų, kurie buvo naudojami daugiabučius statant prieš keletą dešimtmečių. Dėl to perkant butą aukščiausios klasės projektuose baimintis, kad dideli langai pablogins būsto energinį efektyvumą, tikrai nereikėtų“, – pasakoja G. Jakučionis.

Anot jo, tas pats pasakytina ir apie balkonus, kurie neretai įstiklinami ir leidžia gyventojams šią erdvę pilnai išnaudoti pagal savo poreikius ir įsirengti juose kone papildomą gyvenamąją erdvę. „YIT Lietuva“ nekilnojamojo turto verslo vadovo teigimu, šiandien balkonų įstiklinimui galima rinktis išties pažangius stiklus su saulės kontrolės ir šilumos sulaikymo-atspindėjimo funkcija.

Kokybės kartelė keliama vis aukščiau

G. Jakučionis pažymi, kad bendrai blokinės statybos daugiabučiai dar dažnai nepelnytai siejami su praeities statybomis, kurios neturi nieko bendra su šiandien statomais moderniais gyvenamaisiais namais. Jų statybose naudojamos naujos kartos gelžbetonio elementų konstrukcijos užtikrina ne tik gerokai didesnį pastato energinį efektyvumą, bet ir patikimą garso izoliaciją, patogesnį butų išplanavimą, galimybes naudoti modernius šildymo ir vėdinimo sprendimus.

„Be to, naujų daugiabučių statyboms naudojamos tvaresnė medžiagos, o ir pačios statybos yra gerokai pažangesnės bei vyksta sparčiau. Reikiami pastato parametrai užtikrinami naudojant keleto sluoksnių blokus. Jų paruošimas gamykloje, o ne statybų aikštelėje, leidžia išvengti brokų ir netikslumų, sumažina energijos ir vandens resursų sąnaudas. Aukštesnę daugiabučio kokybę bei sklandesnes statybas padeda užtikrinti ir taikomi skaitmeninės statybos modeliai. Lyginti sovietmečiu ar net ir 90-asiais bei pačioje šio amžiaus pradžioje statytus blokinius daugiabučius su dabartiniais yra tas pats, kas lyginti pirmuosius „mygtukinius“ mobiliųjų telefonų modelius su šiandieniniais išmaniaisiais“, – sako G. Jakučionis.

BUTŲ PAIEŠKA ĮSIMINTI BUTAI PAGALBA GYVAI