Miestų plėtra diktuoja naujas tendencijas: daugiau dėmesio patogumui ir emocinei ramybei

Miestų plėtra diktuoja naujas tendencijas: daugiau dėmesio patogumui ir emocinei ramybei

Pastaraisiais metais pakito daugybė gyvenimo aspektų, tokių kaip darbas, laisvalaikis, vartojimo įpročiai. Natūraliai ūgtelėjo ir patys miestai, o tai paskatino naujų tendencijų kūrimąsi. Ekspertai pasakoja, kaip pasikeitusi žmonių mąstysena ir įpročiai išpopuliarino 15 minučių miesto koncepciją, kuri skinasi kelią ne tik užsienio šalyse, bet ir Lietuvoje.

Gyventojams svarbus aspektas – reikiamus taškus pasiekti greičiau

Kaip pasakoja architektas Algirdas Kaušpėdas, daugelis Lietuvos miestų, dar sovietinės okupacijos laikotarpiu, buvo statomi tam tikromis, viena nuo kitos atskirtomis, zonomis. Dėl tokių konstruktyvių miesto planavimo taisyklių, išsivystė ne tik sausakimši miegamieji rajonai, bet ir vakarais ištuštėjantys pramonės bei administraciniai centrai, netgi ligoninių ir studentų miesteliai.

Visgi šiuolaikinės miestų planavimo tendencijos visiškai nusigręžia nuo tuometinių realijų. Ne tik Z karta, o ir daugiau modernų gyvenimo būdą propaguojančių žmonių vis rečiau nori keliauti ilgus atstumus iš miegamųjų rajonų į laisvalaikio erdves, dažniausiai įsikūrusias miesto centre – jiems svarbu greitis, patogumas ir operatyvus poreikių patenkinimas, kas natūraliai nugula į 15 minučių miesto koncepciją.

Nekilnojamojo turto (NT) ir infrastruktūros plėtros korporacijos YIT vykdantysis viceprezidentas, urbanistinės plėtros docentas Juha Kostiainenas pastebi, kad tokios tendencijos stebimos ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, ypač Skandinavijoje. Jis akcentuoja, kad planuojant miestus ypač svarbiu elementu tampa tikslingas viešųjų erdvių panaudojimas, o toks požiūris, daugelyje šalių įsivyraus jau netolimoje ateityje.

„Principas, kai didmiesčio gyventojai gali patenkinti kone visus savo poreikius keliaudami trumpus atstumus nuo gyvenamosios vietos dviračiu ar net pėsčiomis tampa geidžiamu patogumu, kurio žvalgosi būsto pirkėjai. Žmonės ieško lankstesnių būdų judėti iš namų į darbą ir atgal, todėl miesto erdvės, kurios skatina vaikščioti ir važiuoti dviračiu, įgauna vis didesnę vertę. Suomijoje statomos mokyklos, dienos centrai ir gyvenamųjų pastatų kompleksai artimose erdvėse, kad žmonėms būtų patogiau organizuoti savo veiklą ir nuvykimą iki tam tikrų vietų“, – pastebi J. Kostiainenas.

Pandemija paragino gyventojus ieškoti patogumo ir kokybės

Kaip teigia J. Kostiainenas, nemažai tokio principo pokyčių paspartino ir COVID-19 pandemija, pademonstravusi žaliųjų zonų svarbą išlaikant emocinės sveikatos pusiausvyrą, kada vertinamas greitas ir patogus reikiamų taškų pasiekimas, nenutolstant nuo gamtos. Pasak jo, pandemija ne tik paragino daugumą žmonių daugiau dėmesio skirti poilsiui, erdvių konversijai ir patogiam darbui iš namų, bet ir ieškoti sprendimų, kad tai, ko gali prireikti, turėtų būti bene pasiekiama ranka.

„Būtent tai ir akcentuoja 15 minučių miesto koncepcija. Svarbu pabrėžti, kad su pasikeitusiu požiūriu į miesto plėtrą pasikeitė ir žmonių žvilgsnis į būstą – dėl nuotolinio darbo jo norima didesnio, erdvesnio ir toliau nuo miesto centro, kur daugiau žalių erdvių, tačiau atsižvelgiama ir į tai, kad būtų gerai išvystyta infrastruktūra“, – kalba YIT atstovas.

Jam antrina architektas A. Kaušpėdas, teigdamas, kad ne visiems patogu dirbti namuose, ypač tais atvejais, kai šalia zuja vaikai, todėl neretai šeimoms prireikia ne tik erdvaus, lūkesčius atitinkančio būsto, bet ir atskiro darbo kambario. Kitaip sakant, svarbiausia, kad būste, kuriame praleidžiama vis daugiau laiko, būtų jaučiamasi patogiai ir jaukiai, atsiskirtų darbo ir poilsio erdvės.

„Anksčiau aiškiai matėme tendenciją būstams trauktis ir daugelį gyvenamojo namo funkcijų perduoti miestui, darbovietei ir pramogų vietoms. Dabar žmonės nori daug ką susigrąžinti atgal į savo namus – būstas pandemijos sąlygomis įgavo išskirtinę reikšmę, o investavimas į jo kokybę šiandien yra vienas teisingiausių ir tikslingiausių sprendimų“, – pastebi architektas.

Ateityje – miestą „pagyvinantys“ žali pokyčiai ir bendros darbo erdvės

Skandinavijoje stebima dar viena besivystanti tendencija, kuri pamažu atkeliauja į Lietuvą kartu su 15 minučių miesto sąvoka – vietinės bendradrabystės erdvės, kurios leistų laisvai samdomiems ar aplinką norintiems pakeisti biuro darbuotojams pasirinkti tokią darbo vietą, kurioje galima susikaupti ir pasiekti geriausią rezultatą, ribojant kontaktų skaičių.

„COVID-19 padėjo sukurti lankstesnes darbo galimybes, kurios galimai išliks ir ateityje. Daugelis biuro darbuotojų galimai apsilankys biure vos kelis kartus per savaitę, o jei gyvenama toliau nuo biuro, greičiausiai norėsis dirbti mažesnėje erdvėje šalia namų. Žvelgiant į tai, ir Lietuvoje netrukus turėtų būti įkuriami bendradarbystės centrai, kuriais galėtų naudotis kelios įmonės. Šie centrai tarnautų ir kaip vieta žmonėms susitikti bei kartu dirbti“, – teigia YIT vykdantysis viceprezidentas.

Anot jo, žalieji pokyčiai ir bendrosios darbo erdvės padės miestams sukurti „gyvą“ atmosferą gatvėse, įneš dar daugiau judrumo. Tokioms tendencijoms įsivilnijus atskiruose miestuose ar šalyse, kitų vietovių valdininkai galimai bus įkvėpti sekti šiuo pavyzdžiu – siekti gyvenimo kokybės, tikslingai planuoti erdves, lanksčiai įgyvendinti naujas idėjas ir bendradarbiauti su kaimynais, kurie gali prisidėti prie išties svarbių pokyčių, pagerinsiančių gyventojų kasdienybę.

BUTŲ PAIEŠKA ĮSIMINTI BUTAI PAGALBA GYVAI