Architektas V. Janušaitis: „Architektūra – tai miesto rūbas“

Architektas V. Janušaitis: „Architektūra – tai miesto rūbas“

35-erius metus Kauną savo namais laikantis „YIT Lietuva“ architektų skyriaus vadovas Vytautas Janušaitis juokiasi, jog jam asmeniškai „Piliamiestis“ – toli gražu ne „anos upės pusės“ kaitos pradininkas, mat paties dalinai suprojektuotas bene visas Šilainių mikrorajonas. Nuotraukų albume saugantis fotografiją, kurioje įkasa pirmąją kapsulę Šilainiuose, V. Janušaitis stebisi kiek daug laiko prabėgo – laukų viduryje pastatyti pirmieji namai ir Naujakurių gatvėje augę topoliai jau spėję pasislėpti po monolitinėmis džiunglėmis. O visa tai juk vieno žmogaus gyvenime įvyko.

Tiesa, gal ir vieno, bet tikrai ne kiekvieno. Tad ir pokalbis su tuo, kuris iš arti matė augantį, besistiebiantį Kauną, savo žiniomis ir patirtimi padėjo jam augti ir iki dabar, žvelgdamas pro langą, gali džiaugtis tuo, prie ko prisidėjo jo rankos.

 

Sėkmės garantas – skirtingų patirčių ir vizijų pokalbis

Architekto teigimu, diskusijos, skirtingų nuomonių susidūrimas, be jokios abejonės, nulemia sėkmingo kvartalo atsiradimą, o neretai neleidžia ir užsidaryti savame burbule. „Architektūra yra rūbas – miesto rūbas, valstybės rūbas. Džiaugiuosi matydamas, jog jis keičiasi, o ypač, kad keičiasi mūsų dėka. Mes visuomet metodiškai, atsargiai, teisingai prieidavome prie teritorijų vystymo. Visur rengėme konkursus ir, tikėdamiesi geresnių rezultatų, jų ir sulaukėme. Konkurse susiduria daug daugiau architektų, jie bendrauja, išdiskutuoja klausimus, kompetentingi recenzentai išreiškia pastabas, dalinasi įžvalgomis. Tai, kad konkursai vyksta, yra labai sveikintinas dalykas. Stengiamės kvalifikuotai, teisingai prisidėti prie to miesto rūbo kūrimo. O maloniausia, kad tai pastebi ir kiti – mūsų vystyti kvartalai išsiskiria urbanistine, būsto filosofija“, – teigia V. Janušaitis.

Anot jo, ne mažiau svarbu į kiekvieno projekto, kvartalo atsiradimą įtraukti ir ekspertų iš kitų šalių ar miestų, nes tokiu būdu atsiveriama kitokiam požiūriui ir matymo kampui. „Paskutiniame konkurse komisijos pirmininkas buvo Vilniaus miesto vyriausiasis architektas, o recenzentai – vilniečiai. Džiaugiuosi, kad gavome progą nebūti savose sultyse, ekspertai suteikė daug naujų įžvalgų, naudingų pastebėjimų. Šiame konkurse laimėti pirmą vietą buvo negana – nugalėtojui taip pat buvo skirta pastabų, pagal kurias rekomenduojama tobulinti projektą. Šios rekomendacijos labai svarbios, nes negalime to laikyti baigtiniu darbu“, – tikina architektas.

 

Prieš dvi dešimtis metų galvoje sukosi futuristinės idėjos

V. Janušaitis pasakoja, jog prieš porą dešimčių metų, vietą, kurioje dabar išdygęs „Piliamiestis“, matė visai kitaip, o su kolegomis netgi dalyvavo konkurse šios teritorijos plėtrai, į kurį atėjo nešini futuristiniu projektu. „Kadangi Nemuno sala būtent tuo laiku imta urbanizuoti, jos įkvėpti turėjome netikėtiniausių idėjų – pavyzdžiui, Brastos gatvėje svajojome iškasti kanalą nuo P. Vileišio tilto iki Žiemos uosto. Norėjome šią teritoriją paversti sala ir čia įkurdinti Kauno miesto administracinį centrą, kad piliečiui būtų patogu. Visos įstaigos būtų vienoje vietoje, lengvai pasiekiamos. Mąstėme ir apie simbolinius pakeliamus tiltus, kurie savivaldos darbo laiku būtų nuleisti, o jam pasibaigus – pakeliami. Kanalas buvo mano fantazija. Mes ten tiek visko buvome prigalvoję…“, – juokiasi architektas.

„Tokie projektai yra puikiai realizuojami Japonijoje ar kur kitur, kad ir kokie futuristiniai bebūtų. Žemės neturėdami jie stato ant vandens. Tačiau mūsų atveju toks darinys, sala, būtų susiformavęs istoriškai teisingai. Norėjome, kad tai būtų sena ir nauja – pilis ir Kauno miesto administracinis centras. Pilis buvo miesto širdis senais laikais, prieš daug metų, o dabar miesto centru jau laikome jo valdymo centrą“, – tikina pašnekovas.

 

Neeilinė vieta diktuoja visuomenės lūkesčius

Architektas teigia, jog „Piliamiestis“ ir unikali vieta, kurioje jis įsikūręs, atkreipia visuomenės, skirtingų sričių ekspertų dėmesį ir priešpastato jų teismui. „Tai – miesto širdis. Tad nenuostabu, jog  pradėjus vystyti šį kvartalą, aplink sukosi labai daug skeptikų, ypač paveldo srities specialistų, nes jis patenka į vizualinę paveldo apsaugos zoną. Tačiau, prasidėjus statybos  jie pamatė iš kitos Nemuno pusės tai, ką padarėme ir jiems patiko. Ir, iš tiesų, „Piliamiestis“ dera prie jį supančios aplinkos. Mes netgi išlaikėme pramatomumo idėją – yra vietų, kur, žvelgdamas nuo Brastos gatvės, tu gali matyti Kauno pilies bokštą“, – tikina V. Janušaitis.

Pašnekovas pažymi, jog kauniečiai iš šio kvartalo tikisi daug – neeilinė geografinė vieta, funkcionalumas bei tvarūs urbanistiniai ir architektūriniai sprendimai diktuoja jo vertę. „Atsiradus miesto planuojamiems pėsčiųjų bei Kėdainių tiltams šis kvartalas bus nepralenkiamas puikiu susisiekimu. Nuo jaukaus senamiesčio jį skirs vos kelios minutės pėsčiomis, o iš miesto bus lengva išvažiuoti bet kuria norima kryptimi. Kas be ko, ne mažiau nei susisiekimas svarbūs ir kiti aspektai, tokie kaip istorinė ir gamtinė aplinka. Aura, susiformavusi per daugelį metų, suteikia „Piliamiesčiui“ visai kitą prasmę. Net ūkiškai galima į tai žiūrėti – išliekamoji vertė čia nepaneigiama. Žmonės, sumokėję už būstą tam tikrą pinigų sumą šiandien, niekada negaus mažiau, jų įsigyto objekto vertė nenustos augti“, – teigia architektas.

Anot jo, „Piliamiestis“ – rajonas visiems ir apie visus. Įvairus savo tipažais, užstatymu, stilistika, kvartalas tinkamas gyventi visiems, kad ir kokiu kriterijumi būsimasis naujakurys besiremtų.

 

Tolimesnė rajono plėtra – Raudondvario link

V. Janušaitis įsitikinęs, jog netolimoje ateityje žemutinė Vilijampolės dalis tik modernės, plėsis ir taps patraukliu rajonu naujų namų ieškantiems: „Aš manau, jog keisis, urbanizuosis ir kita Brastos gatvės pusė. Ten jau užduotas geras tonas, vietoje dabar esančių pramoninių, gamybinės paskirties statinių gali atsirasti darželis, mokykla, stadionas. Visas rajonas sumodernės ir jo plėtra judės link Žiemos uosto“.

„Aš žemutinę Vilijampolės dalį matau kaip naująjį krantą – juostą su savo infrastruktūra, pėsčiųjų ir dviračių takais, skirtingų dydžių žiedais, nusidriekiančiais iki pat Kulautuvos. Tokį vystymąsi įsivaizduoju netolimoje ateityje. Šis rajonas pasižymi didžiulėmis galimybėmis ir tikiu, jog ateityje jos bus išnaudotos“, – viliasi architektas.

 

„Tulpės“ suvaldė vėją, bet nerado vietos kiemui

Aptardamas architektūrinio konkurso nugalėtojų projektus, architektas pažymi, jog nei vienam jų nepavyko pilnai atliepti visų kvartalo poreikių, tačiau pirmą vietą užėmusios „Tulpės“, anot pašnekovo, buvo arčiausiai tikslo. „Jiems nedaug trūko iki visiško išpildymo. „Tulpės“ – ir mano asmeninis favoritas, šis projektas priimtiniausias mūsų būsto vystymo filosofijai. Na ir nenuostabu, nes tai senųjų mūsų projektuotojų darbas. Jie jau perėmė kvartalo filosofiją ir geriausiai ją realizavo. „Manau, kad projektas yra apgalvotas, išlaikyta urbanistinė idėja, puikiai išspręstos vėjuotai teritorijai būdingos problemos. Kvartale vyrauja pietvakarių vėjas, tad visi galvoja, kad norėsis būti kuo arčiau upės. Tačiau juk pasitaiko dienų, kai vėjas atsigręžia būtent nuo vandens ir svarbu prie namų turėti erdvę, kurioje galima džiaugtis jaukia užuovėja. Tad „Tulpės“ pasiūlo dvi skirtingas erdves rekreacijai – vieną prie pat vandens, o kitą – kvartalo viduryje, ramią, neprapučiamą vėjo“, – teigia V. Janušaitis ir priduria, jog pastatyti namą greta vandens yra veikiau menas, nei mokslas – reikia gebėti ir žinoti, kokiu kampu statinys turi stovėti, jog kita jo pusė būtų rami, jos netalžytų skersvėjai.

Anot jo, projektuotojai atsižvelgė ir į besivystančio, gausėjančio kvartalo naujakurių poreikį svarbiausius objektus rasti čia pat, prie namų: „Prie pat upės yra numatytos komercinės ir kitos paskirties patalpos. Matyt, žmonės jau galės pačiame „Piliamiestyje“ gauti kai kurias paslaugas. Juk kai kvartale atsirado daugiau gyventojų, jau gali kažko prireikti – ar kirpyklos, ar sporto klubo. Projekte yra numatytos tokio pobūdžio patalpos“.

Visgi, pašnekovas priduria, jog ir šiam projektui buvo pateikta pastabų, į kurias svarbu atsižvelgti siekiant norimo galutinio rezultato. „Kvartalai pernelyg nedideli, taškinio užstatymo, tad tampa labai sunku suformuoti teisingą vidaus kiemą. Taip stovintys namai nėra geri gyventi. Kaip mini ekspertai, projekte trūksta dar vienos vidinės gatvės, alėjos, kad „Tulpės“ mažiau primintų modernistinio išplanavimo rajoną, o viešosios – privačios erdvės būtų lengviau identifikuojamos. Tačiau viskas čia yra padaroma“, – tikina V. Janušaitis.

BUTŲ PAIEŠKA ĮSIMINTI BUTAI PAGALBA GYVAI