Apklausa: kiek lietuviams užtrunka įsirengti būstą ir persikelti į naujus namus?

Apklausa: kiek lietuviams užtrunka įsirengti būstą ir persikelti į naujus namus?

Beveik trečdalis (31 proc.) lietuvių mano galintys būstą įsirengti patys, ir tik kiek daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) planuoja kreiptis į interjero dizainerius. 26 proc. naujakurių teigia atsisakantys profesionalių interjero konsultacijų, nes jos jiems per brangios. Šiuos lietuvių įpročius įsirenginėjant namus atskleidė darnios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva atliktas tyrimas. Interjero dizainerė Dovilė Sakevičė sako, jog, atsisakius profesionalios pagalbos, namų įsirengimo terminas gali būti dvigubai ilgesnis.

„Jaukūs ir gražūs namai – kiekvieno žmogaus svajonė. Nebus klaidinga sakyti, kad dabar, pandemijos akivaizdoje, namai tapo svarbiausia vieta, kurioje praleidžiame didžiąją laiko dalį ir kuri turi išpildyti daugiau lūkesčių nei įprasta – būti ne tik poilsio, bet ir darbo, laisvalaikio erdve. Tinkamai įsirengti namus – svarbus ir rimtas uždavinys, reikalaujantis itin didelio pasiruošimo.  Matome, kad didžioji dalis mūsų klientų į tai žvelgia labai rimtai“, – teigia bendrovės „YIT Lietuva“ NT  rinkodaros ir pardavimų vadovė Jurga Vilkenė.

Namų įsirengimas reikalauja laiko, specifinių žinių, patirties ir pastangų – tiek priimant sprendimus dėl būsto plano ir apdailos, tiek renkantis santechnikos įrengimus ar planuojant interjero stilių bei koloritą.

Trečdalis lietuvių tikisi namus savarankiškai įsirengti trumpiau nei per pusmetį

„YIT Lietuva“ užsakymu tyrimų bendrovės „Norstat“ atliktas tyrimas parodė, kad trečdalis (33 proc.) lietuvių tikisi būstą savarankiškai įsirengti per 3 – 6 mėnesius, kiek daugiau nei trečdalis (34 proc.) – per 6 – 12 mėnesių.

J. Vilkenės teigimu, tik penktadalis (18 proc.) žmonių yra pasirengę savarankiškam namų įrengimui skirti daugiau nei metus: „Noras kuo greičiau įsikurti įsigytame būste – suprantamas. Tačiau įrengimo procesas susideda iš daugybės dalių. Kuo anksčiau pradedamas dėlioti būsimų namų planas, išgryninami norai, surandami dizaineriai ar net sutariama su medžiagų bei baldų tiekėjais – tuo sklandžiau vyksta ir trumpiau trunka darbai. Visgi, įsirengimo procesas dažnai kinta ir natūraliai užtrunka ilgiau nei tikėtasi.“

Interjero dizainerė D. Sakevičė antrina, kad visi, pradėję būsto įrengimo darbus, planuoja juos baigti kuo greičiau, bet realybė – kitokia. „Dirbant su interjero dizaineriu, nedideli – iki 3 kambarių – būstai vidutiniškai yra įrengiami per pusmetį. Individualaus namo ar kotedžo įrengimo terminas yra ilgesnis – nuo 6 iki 9 mėnesių. Tokie terminai galioja tuomet, jei viskas vyksta sklandžiai – įrengimo komanda nevėluoja atlikti darbų, medžiagos, technika ir baldai pristatomi laiku, neatsiranda kitų techninių kliūčių“, – pasakoja specialistė.

„YIT Lietuva“ atstovė J. Vilkenė priduria, kad klientai, besiimantys būstą įsirengti patys, būna nusiteikę itin ryžtingai, tačiau taip pat turėtų numatyti ir galimas klaidas: „Norint įsirengti būstą, reikia žinoti daugybę subtilybių, išmanyti darbų procesus, ieškoti geriausių sprendimų. Vieniems tai pavyksta geriau, kitiems – prasčiau. Iš savo klientų patirčių matome, kad būsto įrengimo klaidos vėliau neišvengiamai išryškėja, tenka kreiptis į profesionalus ir vėl skirti nemažai investicijų. Taigi vienas svarbių dalykų prieš imantis būstą įsirengti patiems – įvertinti savo kompetencijas, nesidrovėti konsultuotis su patyrusiais žinovais.“

Tyrimo duomenimis, realistišką savarankiško namų įrengimo trukmę planuoja 40 – 49 metų vyrai: 42 proc. šios amžiaus grupės apklaustųjų savarankiškai būstą tikisi įsirengti per pusmetį ar vienerius metus.

„Tikėtina, kad ši amžiaus grupė jau yra anksčiau patyrusi, ką reiškia įsirengti būstą patiems.  Jų lūkesčiai yra pagrįsti ankstesne patirtimi. Pirmojo būsto įrengimas savo jėgomis yra geriausia mokykla – vėliau šiuose namuose gyvenantys žmonės įgunda pamatyti, kur yra padarytos klaidos ir stengiasi jų vengti įsirenginėdami antruosius namus. Žinoma, kad dirbant su interjero specialistais tokių klaidų rizika gerokai mažesnė“, – įspėįa D. Sakevičė.

Interjero įsirengimą gali sutrumpinti geri techniniai planai

Tyrimo duomenimis, 17 proc. apklaustųjų teigė planuojantys į interjero dizainerį kreiptis tik dėl konsultacijų, 13 proc. – tik dėl interjero koncepcijos ir 8 proc. – tik dėl techninių brėžinių.

„Norėdami sutrumpinti namų įrengimo trukmę, turėtume pradėti nuo techninių planų parengimo. Šie planai turi būti paruošti prieš pradedant apdailos meistrų darbą: prieš tai, kol yra išdėstomi baldai, įrengiama santechnika, elektros instaliacija, lubos ir apšvietimo nišos. Tad pasirinkimas pasitelkti interjero dizainerį bent jau dėl techninių brėžinių yra teisingas ir leidžia išvengti vėlesnių klaidų“, – lietuvių įpročius komentuoja D. Sakevičė.

Ji priduria, kad taip pat svarbu yra sustyguoti darbus, jų eiliškumą, sudaryti reikiamų medžiagų poreikio grafiką, numatyti, kokiu prioritetu ir kokiu terminu turi būti išsirenkamos, užsakomos ir nuperkamos medžiagos. Paprastai tuo rūpinasi interjero dizaineriai, kurie nuima šią sunkią naštą nuo naujakurių pečių.

Anot J. Vilkenės, naujakuriai, apsiimantys šias užduotis atlikti patys, turi būti akyli – stebėti meistrų darbą, prižiūrėti tikslų įrangos bei medžiagų atvežimą.

Interjero dizainerių sprendimais nepasitiki tik maža dalis apklaustųjų

Atliktas tyrimas parodė, jog dauguma lietuvių pasitiki interjero dizainerių sprendimais, tačiau su jais nebendradarbiauja dėl kitų priežasčių. Tik 6 proc. žmonių teigė nepasitikintys dizainerių nuomone, tarp jų nepasitikėjimą interjero specialistams daugiau išreiškė vyrai (7 proc.) nei moterys (5 proc.).

Pasak „YIT Lietuva“ atstovės J. Vilkenės, dažniausiai minima priežastis, dėl kurios vengiama kreiptis į interjero dizainerius, yra kaina: 30 proc. apklaustų moterų ir 21 proc. vyrų teigė, jog jiems ši paslauga yra per brangi.

„Vertinant pagal namų ūkio dydį, interjero dizainerio atsisakymą dėl paslaugų brangumo dažniausiai nurodė trijų asmenų šeimos (33 proc.). Mažiausiai šis kriterijus yra svarbus dviejų asmenų ir daugiau nei penkių asmenų šeimoms“, – teigia J. Vilkenė.

Didžiausią biudžeto dalį skirti ilgaamžiams sprendimams

D. Sakevičės teigimu, namus įrengiant savarankiškai, pirmiausiai reikėtų numatyti, kur bus skiriamos didžiausios investicijos. Ji pataria jas planuoti kokybiškai atliktiems apdailos darbams, patvariai grindų dangai, kokybiškoms plytelėms, durims, santechnikos prietaisams ir buitinei technikai, integruojamų baldų medžiagiškumui.

Dizainerei pritaria J. Vilkenė, teigdama, kad derėtų iš anksto nusimatyti, kokius namuose esančius objektus norėsis keisti rečiau, kurie turės tarnauti bent keletą metų ar ilgiau. „Ilgaamžiai objektai tikrai verti didesnių investicijų, taip siekiant kokybės ir patvarumo. Juk prastos kokybės grindys gali būti lengvai sugadintos, o jas pakeisti ne tik kainuos, bet ir užtruks, teks atlikti nemažą remontą. Tuo tarpu baldus ar smulkias interjero detales pakeisti kur kas paprasčiau“, – sako „YIT Lietuva“ atstovė.

BUTŲ PAIEŠKA ĮSIMINTI BUTAI PAGALBA GYVAI