Category: naujienos

„YIT“ ir „BTA Baltic Insurance Company“ į Baltijos šalių NT nuomos objektus ko-investuos 120 mln. eurų

Suomijos kapitalo darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Corporation“ ir draudimo įmonė „BTA Baltic Insurance Company“ priėmė susitarimą ko-investuoti į nuomai skirtų daugiabučių vystymą Baltijos šalyse – tam abi įmonės skirs 120 mln. eurų. „YIT“ dalis sudarys 30% , o „BTA Baltic Insurance Company AAS“ 70 proc. šios sumos.

Įmonės jau susitarė dėl penkių nuomai skirtų daugiabučių namų Taline, Rygoje ir Vilniuje statybų, kurių vertė siekia 65 mln. eurų. Šių namų statybas planuojama įgyvendinti per 2021–2023 metus.

Du namai iki 2022 metų bus pastatyti vis besiplečiančiame „Naujojo Skanseno“ projekte Vilniaus Šnipiškių rajone. Viename jų naujakuriams bus nuomojami 83 butai, kitame – 41. Butų plotas, priklausomai nuo kambarių skaičiaus, sieks nuo 27 kv. m iki 96 kv.m. Pirmieji nuomininkai į įrengtus butus atsikelti galės jau kitų metų birželio mėnesį.

Likusią 55 mln. eur sumą abi susitarime dalyvaujančios šalys ketina ko-investuoti per ateinančius trejus metus. Techniniais investicijų ir nuomos klausimais rūpinsis išorinis partneris „Lumi Capital“.

Anot „YIT Corporation“ ko-investicijų viceprezidento Pasi Huhtakango, šis žingsnis dar labiau paskatins įmonės veiklos plėtrą bei tęstinumą Baltijos šalių rinkose.

„Šių investicijų tikslas – užtikrinti pastovius pinigų srautus ir didinti kapitalą. Efektyvus būsto rinkos galimybių realizavimas ir nauji verslo modeliai padidins įmonės investicinius pajėgumus ir didins apyvartines lėšas“, – sako P. Huhtakangas.

„BTA Baltic Insurance Company AAS“ valdybos pirmininkas Wolfgangas Stockmeyeris teigia, kad tai yra kryptingai planuotas žingsnis į priekį įgyvendinant ilgalaikę investicijų į NT rinką strategiją.

„Laikome tai itin gera investicija į patrauklų gyvenamųjų patalpų portfelį, turintį aiškią ateities viziją bei atliepiantį Lietuvos, Latvijos ir Estijos visuomenės interesus, Tuo pačiu tai ir ilgalaikės verslo plėtros Baltijos šalyse strategijos bei pasitikėjimo Baltijos šalių ekonomine stiprybe įrodymas“, – sako jis.

Daugiau informacijos:

Tommi Järvenpää, Vice President, Investor Relations, YIT Corporation, tel. +358 40 576 0288, tommi.jarvenpaa@yit.fi
Pasi Huhtakangas, Vice President, Co-investments, YIT Corporation, tel. +358 40 565 3907, pasi.huhtakangas@yit.fi
Akvilė Varanauskienė „YIT Lietuva“ ryšių su visuomene vadovė, tel. +370 614 73400, akvile.varanauskiene@yit.lt

Apie „YIT Corporation“:

„YIT Corporation“ yra didžiausia Suomijos ir reikšminga Šiaurės Europos miestų kūrėja ir statybos bendrovė. Įmonės tikslas yra sukurti tvaresnius, funkcionalesnius ir patrauklesnius miestus bei gyvenamąją aplinką. Įmonė kuria ir stato butus, verslo patalpas ir įvairios kitos paskirties objektus. Ji taip pat specializuojasi infrastruktūros projektų statybose. „YIT Corporation“ kartu su partneriais užsiima NT valdymo verslu, teikia įvairias kitas nekilnojamojo turto vertę didinančias paslaugas. Įmonėje dirba maždaug 7400 profesionalų dešimtyje šalių: Suomijoje, Rusijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Čekijoje, Slovakijoje ir Lenkijoje. Bendros įmonės pajamos 2020 metais siekė apie 3,1 mlrd. „YIT Corporation“ akcijos kotiruojamos „Nasdaq Helsinki Oy“. www.yitgroup.com

Svajonių būsto paieškos – kada verta pirkti „iš brėžinių“ ir kaip išsirinkti?

Šalies didmiesčiuose išliekant aukštai būsto paklausai svajonių namų ieškantys gyventojai žvalgosi ne tik į jau įgyvendintus, bet ir dar tik pradedamus arba planuojamus projektus. Visgi, kaip rodo, darnios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva atlikta šalies gyventojų apklausa daugelis gyventojų įsigyti būstą „iš brėžinio“ yra linkę tik tuomet, jei jo vystytojas yra patikimas. Tokiu atveju dar tik statomą būstą svarstytų įsigyti 28 proc. gyventojų. Dar maždaug dešimtadalis (9 proc.) mano, kad bet kuriuo atveju geriausi būstai yra išgraibstomi būtent statybų stadijoje.

„Iš brėžinių“ perka, kai pasitiki vystytoju

Beveik pusei (48 proc.) būsto pirkėjų vis tik yra svarbu prieš įsigyjant būstą jį apžiūrėti ir įvertinti gyvai. Ketvirtadalis teigė, kad būsto „iš brėžinių“ pirkti nesvarstytų, nes nepasitiki vystytojais. Visgi tai daryti paskatintų geresnės finansinės būsto „iš brėžinių“ įsigijimo sąlygos. Jei toks būstas kainuotų pigiau, pirkti dar nepastatytą būstą ryžtųsi 7 proc. gyventojų.

Bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas sako, kad pasitikėjimas vystytoju perkant būstą dar tik įgyvendinamuose projektuose yra esminis faktorius, nes žmonės nori būti tikri, kad įsigytas būstas bus kokybiškas ir atitiks visus jų lūkesčius.

„Maždaug 53 proc. visų mūsų parduodamų butų yra įsigyjami perkant „iš brėžinių“, tačiau tai labai priklauso nuo konkretaus projekto. Itin paklausiuose projektuose neretai „iš brėžinių“ būna nuperkami ir visi butai. Pavyzdžiui, sostinėje šalia Tauro kalno šiuo metu dar tik įgyvendinamame „Matau Vilnių“ projekto III etape yra likę nenupirkta tik 16 butų, nors statybos pasibaigs dar tik metų pabaigoje. Tikėtina, kad iki to laiko bus nupirkti visi butai. Taip pat vis daugiau butų „iš brėžinių“ pastaruoju metu parduodame Kaune įgyvendinamame Piliamiesčio kvartale – pavyzdžiui, projekto „Norviliškių pilies“ name jau nebėra nei vieno laisvo buto, nors statybų pabaiga numatyta tik kitų metų vasarį“, – sako K. Vanagas.

Kartais butų „tyko“ nuo pat sklypo įsigijimo pradžios

Anot K. Vanago, būstus dar nepastatytuose projektuose gyventojams įsigyti visuomet yra drąsiau, kai jau esama įgyvendintų kitų to paties projekto etapų arba pirkėjai anksčiau su tuo pačiu vystytoju yra turėję geros patirties.

„Turime ir tokių klientų, kurie būstų perka tik mūsų įgyvendinamuose projektuose, mumis pasitiki, todėl nebijo sprendimo priimti tik paskelbus apie pardavimų pradžią. Tokiu būdu pirkėjai turi galimybę išsirinkti geriausiai jų poreikius atitinkantį būstą – tiek kalbant apie jo dydį, aukštą, orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu, vaizdą pro langus ir pan. Kitas būsto pirkimo brėžinių stadijoje privalumas – galimybė atlikti buto projekte tam tikrus pakeitimus. Pavyzdžiui, projekto įgyvendinimo pradžioje dar galima pertvarkyti numatomas pertvaras, perkelti numatytas vandentiekio mazgų vietas, pakeisti standartinį elektros išvedžiojimą. Vėlesnėse stadijose galimybės atlikti tokius pakeitimus yra ribotos“, – sako K. Vanagas.

K. Vanagas pažymi, kad dažniau būstus „iš brėžinių“ yra linkę įsigyti gyventojai, kurie labai nori įsikurti tam tikroje miesto vietoje. Tokiais atvejais gyventojai neretai žiniasklaidoje ir kituose šaltiniuose seka informaciją apie sklypų įsigijimus ir planuojamus projektus, iš anksto ruošiasi jų pradžiai, todėl dar prieš prasidedant statyboms ir butų pardavimams kreipiasi į vystytojus, domisi būsimu projektu, jo įgyvendinimo pradžia ir pabaiga.

„Dalis klientų užsiprenumeruoja mūsų naujienlaiškius, laukia žinių apie naujus projektus. Dažniausiai tokie klientai jau anksčiau su mumis yra turėję geros patirties arba gavę rekomendacijų iš artimųjų bei draugų. Dažni ir tokie atvejai, kai gyventojai būna įsigiję mūsų pastatytą būstą viename iš ankstesnių projektų etapų, o atsiradus didesnio būsto poreikiui – laukia naujų to paties projekto etapų įgyvendinimo pradžios. Startavus pardavimams tokie klientai paprastai nebijo pirkti „iš brėžinių“. Butus dar nepastatytuose projektuose taip pat yra linkę pirkti draugų ar pažystamų rekomendacijų dėl mūsų, kaip vystytojo, ar konkretaus įgyvendinamo projekto gavę klientai“, – sako K. Vanagas.

Galimybių susidaryti vaizdą apie statomą būstą yra

K. Vanagas sutinka, kad patogiausia įvertinti jau pastatytą būstą – apsilankius jame galime geriau įvertinti jo plotą, išplanavimą, erdvės pojūtį, esamus atstumus nuo kitų pastatų. Dar geriau bendrą vaizdą apie būstą galima susidaryti, kai jau yra sutvarkyta ir jo aplinka. Visgi laukiant iki kol projektas bus pilnai įgyvendintas rizikuojama, kad geriausiai poreikius atitinkančių būstų projekte nebeliks, nes juos įsigis ryžtingesni gyventojai, nebijantys pirkti „iš brėžinių“.

„Apsispręsti dėl būsto įsigijimo „iš brėžinių“ gali padėti tiksli ir išsami informacija apie projektą, vizualizacijos ir virtualūs 3D turai. Visa tai visuomet stengiamės savo klientams pasiūlyti. Be to, kai tik yra galimybė, kviečiame gyventojus apsilankyti kituose, jau pastatytuose, to paties projekto etapų butuose. Tai leidžia įvertinti būsimo būsto įrengimo lygį, kokybę, bendras patalpas ir susidaryti preliminarų vaizdą, kaip gali atrodyti naujieji namai. Galiausiai, daug lemia tai, kaip labai gyventojas nori įsikurti tam tikroje vietoje ir konkrečiame projekte. Dažnai būsimo objekto išskirtinumas nusveria abejones ir baimes“, – pažymi K. Vanagas.

Miestų plėtra diktuoja naujas tendencijas: daugiau dėmesio patogumui ir emocinei ramybei

Pastaraisiais metais pakito daugybė gyvenimo aspektų, tokių kaip darbas, laisvalaikis, vartojimo įpročiai. Natūraliai ūgtelėjo ir patys miestai, o tai paskatino naujų tendencijų kūrimąsi. Ekspertai pasakoja, kaip pasikeitusi žmonių mąstysena ir įpročiai išpopuliarino 15 minučių miesto koncepciją, kuri skinasi kelią ne tik užsienio šalyse, bet ir Lietuvoje.

Gyventojams svarbus aspektas – reikiamus taškus pasiekti greičiau

Kaip pasakoja architektas Algirdas Kaušpėdas, daugelis Lietuvos miestų, dar sovietinės okupacijos laikotarpiu, buvo statomi tam tikromis, viena nuo kitos atskirtomis, zonomis. Dėl tokių konstruktyvių miesto planavimo taisyklių, išsivystė ne tik sausakimši miegamieji rajonai, bet ir vakarais ištuštėjantys pramonės bei administraciniai centrai, netgi ligoninių ir studentų miesteliai.

Visgi šiuolaikinės miestų planavimo tendencijos visiškai nusigręžia nuo tuometinių realijų. Ne tik Z karta, o ir daugiau modernų gyvenimo būdą propaguojančių žmonių vis rečiau nori keliauti ilgus atstumus iš miegamųjų rajonų į laisvalaikio erdves, dažniausiai įsikūrusias miesto centre – jiems svarbu greitis, patogumas ir operatyvus poreikių patenkinimas, kas natūraliai nugula į 15 minučių miesto koncepciją.

Nekilnojamojo turto (NT) ir infrastruktūros plėtros korporacijos YIT vykdantysis viceprezidentas, urbanistinės plėtros docentas Juha Kostiainenas pastebi, kad tokios tendencijos stebimos ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, ypač Skandinavijoje. Jis akcentuoja, kad planuojant miestus ypač svarbiu elementu tampa tikslingas viešųjų erdvių panaudojimas, o toks požiūris, daugelyje šalių įsivyraus jau netolimoje ateityje.

„Principas, kai didmiesčio gyventojai gali patenkinti kone visus savo poreikius keliaudami trumpus atstumus nuo gyvenamosios vietos dviračiu ar net pėsčiomis tampa geidžiamu patogumu, kurio žvalgosi būsto pirkėjai. Žmonės ieško lankstesnių būdų judėti iš namų į darbą ir atgal, todėl miesto erdvės, kurios skatina vaikščioti ir važiuoti dviračiu, įgauna vis didesnę vertę. Suomijoje statomos mokyklos, dienos centrai ir gyvenamųjų pastatų kompleksai artimose erdvėse, kad žmonėms būtų patogiau organizuoti savo veiklą ir nuvykimą iki tam tikrų vietų“, – pastebi J. Kostiainenas.

Pandemija paragino gyventojus ieškoti patogumo ir kokybės

Kaip teigia J. Kostiainenas, nemažai tokio principo pokyčių paspartino ir COVID-19 pandemija, pademonstravusi žaliųjų zonų svarbą išlaikant emocinės sveikatos pusiausvyrą, kada vertinamas greitas ir patogus reikiamų taškų pasiekimas, nenutolstant nuo gamtos. Pasak jo, pandemija ne tik paragino daugumą žmonių daugiau dėmesio skirti poilsiui, erdvių konversijai ir patogiam darbui iš namų, bet ir ieškoti sprendimų, kad tai, ko gali prireikti, turėtų būti bene pasiekiama ranka.

„Būtent tai ir akcentuoja 15 minučių miesto koncepcija. Svarbu pabrėžti, kad su pasikeitusiu požiūriu į miesto plėtrą pasikeitė ir žmonių žvilgsnis į būstą – dėl nuotolinio darbo jo norima didesnio, erdvesnio ir toliau nuo miesto centro, kur daugiau žalių erdvių, tačiau atsižvelgiama ir į tai, kad būtų gerai išvystyta infrastruktūra“, – kalba YIT atstovas.

Jam antrina architektas A. Kaušpėdas, teigdamas, kad ne visiems patogu dirbti namuose, ypač tais atvejais, kai šalia zuja vaikai, todėl neretai šeimoms prireikia ne tik erdvaus, lūkesčius atitinkančio būsto, bet ir atskiro darbo kambario. Kitaip sakant, svarbiausia, kad būste, kuriame praleidžiama vis daugiau laiko, būtų jaučiamasi patogiai ir jaukiai, atsiskirtų darbo ir poilsio erdvės.

„Anksčiau aiškiai matėme tendenciją būstams trauktis ir daugelį gyvenamojo namo funkcijų perduoti miestui, darbovietei ir pramogų vietoms. Dabar žmonės nori daug ką susigrąžinti atgal į savo namus – būstas pandemijos sąlygomis įgavo išskirtinę reikšmę, o investavimas į jo kokybę šiandien yra vienas teisingiausių ir tikslingiausių sprendimų“, – pastebi architektas.

Ateityje – miestą „pagyvinantys“ žali pokyčiai ir bendros darbo erdvės

Skandinavijoje stebima dar viena besivystanti tendencija, kuri pamažu atkeliauja į Lietuvą kartu su 15 minučių miesto sąvoka – vietinės bendradrabystės erdvės, kurios leistų laisvai samdomiems ar aplinką norintiems pakeisti biuro darbuotojams pasirinkti tokią darbo vietą, kurioje galima susikaupti ir pasiekti geriausią rezultatą, ribojant kontaktų skaičių.

„COVID-19 padėjo sukurti lankstesnes darbo galimybes, kurios galimai išliks ir ateityje. Daugelis biuro darbuotojų galimai apsilankys biure vos kelis kartus per savaitę, o jei gyvenama toliau nuo biuro, greičiausiai norėsis dirbti mažesnėje erdvėje šalia namų. Žvelgiant į tai, ir Lietuvoje netrukus turėtų būti įkuriami bendradarbystės centrai, kuriais galėtų naudotis kelios įmonės. Šie centrai tarnautų ir kaip vieta žmonėms susitikti bei kartu dirbti“, – teigia YIT vykdantysis viceprezidentas.

Anot jo, žalieji pokyčiai ir bendrosios darbo erdvės padės miestams sukurti „gyvą“ atmosferą gatvėse, įneš dar daugiau judrumo. Tokioms tendencijoms įsivilnijus atskiruose miestuose ar šalyse, kitų vietovių valdininkai galimai bus įkvėpti sekti šiuo pavyzdžiu – siekti gyvenimo kokybės, tikslingai planuoti erdves, lanksčiai įgyvendinti naujas idėjas ir bendradarbiauti su kaimynais, kurie gali prisidėti prie išties svarbių pokyčių, pagerinsiančių gyventojų kasdienybę.

Tolimesnei Piliamiesčio plėtrai Kaune „YIT Lietuva“ įsigijo 5,3 ha teritoriją

Darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ dešiniojoje Neries krantinėje Kaune, kitapus senamiesčio, įsigijo 5,3 ha ploto teritoriją. Joje bus toliau plėtojamas didelio pasisekimo sulaukęs Piliamiesčio kvartalas, pakeitęs šios miesto vietos veidą ir sugrąžinęs į ją gyvybę.

Nors tiksli naujųjų sklypų vystymo koncepcija ir etapai dar nėra žinomi, tačiau aišku, kad šioje teritorijoje šalia Brastos gatvės bus toliau vystomi gyvenamieji namai ir komercinės paskirties objektai. Šiuo metu Piliamiestyje vyksta dvyliktojo ir tryliktojo namo statybos.

„Mūsų pastangos atgaivinti ilgą laiką pamirštą buvusią dešiniąją Neries krantinę Kaune pasiteisino su kaupu. Piliamiestis jau spėjo tapti viena patraukliausių vietų gyventi Kaune ir savotiška miesto vizitine kortele. Čia noriai kuriasi naujakuriai, formuojasi gyventojų bendruomenės, atsiranda vis daugiau gyvybės. Kartu ši teritorija turi dar daug neišnaudoto potencialo, kurį sieksime atskleisti versdami naujus šios Kauno dalies istorijos puslapius“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Architekto Tomo Kriaučiūno suprojektuotas Piliamiesčio kvartalas yra vertinamas dėl itin patogios jo lokacijos, iš kurios Kauno miesto centras ir senamiestis pasiekiami ranka. Tuo pačiu šalia tekanti Neris suteikia gamtos užuovėją ir galimybes mėgautis kokybišku poilsiu bei išskirtiniais vaizdais į Kauno pilį ir Nemuno ir Neries upių santaką. Pagal YIT propaguojamą 15 minučių miesto koncepciją plėtojamas kvartalas jo gyventojams suteikia galimybes visas reikiamas paslaugas ir pramogas pasiekti itin paprastai ir greitai.

Šios galimybės ateityje turėtų tapti dar geresnės dėl planuojamos aplinkinės infrastruktūros plėtros.

Pagyrų sulaukia ir kvartale statomų namų kokybė bei vystytojo dėmesys jų aplinkai, rekreacinėms erdvėms, vaikų žaidimų aikštelėms ir poilsio infrastruktūrai. Vystant Piliamiestį sutvarkyta Neries krantinė, įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, visiems miestiečiams atviras panoraminis amfiteatras, iš kurio galima grožėtis Kauno senamiesčio vaizdais.

Anot K. Vanago, naujieji sklypai taip pat bus vystomi vadovaujantis darnios plėtros principais, tęsiant kompleksišką teritorijos atgaivinimą ir sutvarkymą, integravimą į esamą urbanistinį kraštovaizdį, išsaugant tam tikras istorines nuorodas ir siekiant plėtrą vykdyti kuo draugiškiau aplinkai.

Iki 2030 m. Piliamiesčio kvartalą turėtų sudaryti daugiau nei 30 daugiabučių. Ateityje čia taip pat planuojama pastatyti ir modernų 8 aukštų verslo centrą su terasa ant stogo, žaliosiomis poilsio zonomis, restoranu, požemine ir antžemine automobilių stovėjimo aikštelėmis bei elektromobilių įkrovimo stotelėmis.

„YIT Lietuva“ taip pat vysto „Matau Vilnių“ ir „Naujojo Skanseno“ gyvenamųjų namų kvartalus Vilniuje. Bendrovė visoje Lietuvoje taip pat įgyvendina infrastruktūros plėtros, administracinių, gamybinių ir kitos paskirties patalpų projektus.

Apie statytoją „YIT Lietuva“ įmonių grupę

Darnios miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ Lietuvoje veikia nuo 1966 m. ir priklauso vienam didžiausių Rytų Europoje statybos paslaugų koncernui „YIT Corporation“, veikiančiam dešimtyje šalių. „YIT Lietuva“ sėkmingai vykdo rangos, būsto, komercinio nekilnojamojo turto, pastatų priežiūros veiklą, atlieka infrastruktūros kūrimo bei kelių tiesimo darbus

„YIT Lietuva“ imsis kelio į Vilkyškius rekonstrukcijos – susiekimas su Taurage taps patogesnis ir saugesnis

Lietuvos automobilių kelių direkcija ir darnios miestų bei infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ pasirašė sutartį dėl daugiau kaip 8 km ruožo Tauragės apskrities kelyje Griežpelkiai-Vilkyškiai kapitalinio remonto. Valstybinės reikšmės rajoninio kelio rekonstrukcija bus pradėta šių metų rugpjūčio mėnesį. Darbų vertė sieks 5,1 mln. eurų.

Žvyro dangos kelias yra trumpiausia Vilkyškių miestelio transporto jungtis su regiono centru – Taurage. Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, keliu per parą vidutiniškai pravažiuoja 144 automobiliai. 16 proc. jų sudaro krovininis transportas.

Nepaisant kelio reikšmės, jo būklė šiuo metu nėra gera. Esama žvyro danga yra duobėta, o kelkraščiuose gausiai vešinti augmenija blogina vairuotojų matomumą. Be to, dėl prastos paviršinio vandens nuvedimo sistemos pakelės grioviuose vietomis kaupiasi vanduo.

Atliekant ruožo remontą bus išasfaltuota kelio danga, įrengti 1 m pločio kelkraščiai. Taip pat bus keičiamos esamos vandens nuvedimo pralaidos, atskiruose ruožuose įrengiamas kelio pokonstrukcinis drenažas. Taip pat bus stabilizuojama kelio sankasa, tinklais sutvirtinami statūs kelio šlaitai, įrengiami atitvarai bei kelio ženklai. Iš viso kelio ruože bus suremontuotos keturios sankryžos ir penkiasdešimt nuovažų, įrengtos šešios maršrutinio transporto stotelės.

„Norint užtikrinti patogų, efektyvų ir saugų susisiekimą automobiliais būtina rūpintis ne tik pagrindinėmis transporto arterijomis, bet nuosekliai plėtoti ir modernizuoti visą šalies kelių tinklą. Išasfaltavus rajoninius kelius užtikrinamas patogesnis ir saugesnis susisiekiamas tarp regiono centrų ir mažesnių gyvenviečių.  Atlikus kelio ruožo Griežpelkiai-Vilkyškiai remontą iš Vilkyškių ir kitų greta esančių miestelių Tauragę bus galima pasiekti daug greičiau. Įvertinat tai, kad Vilkyškiuose veikia visai Lietuvos ekonomikai svarbios įmonės, toks infrastruktūros gerinimas yra išties reikšmingas“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Atlikus remonto darbus kelyje Griežpelkiai-Vilkyškiai transporto priemonėms bus leidžiama važiuoti didesniu greičiu. Kelyje vietomis bus leidžiamas 90 km/h greitis, o kelio vingiuose bus reikšmingai pagerintas matomumas.

Techninį remonto darbų projektą parengė bendrovė „Sweco Lietuva“. Kelio rekonstrukciją planuojama užbaigti kitų metų rugsėjį. Kol bus vykdomi remonto darbai kelio ruože bus taikomi eismo ribojimai.

„YIT Lietuva“ šiuo metu taip pat vykdo magistralinio kelio A1 (Vilnius-Kaunas-Klaipėda) ruožų rekonstrukcijos darbus, rajoninio kelio Grigiškės-Dėdeliškės-Rykantai bei Bendoriai-Riešė-Kalinas rekonstrukciją Vilniaus rajone, remontuoja magistralinį kelią A11 Šiauliai-Palanga, atlieka remonto darbus krašto keliuose Kretinga-Skuodas ir Skuodas- Plungė, rekonstruoja viaduką šalia Ruklos   bei vykdo kitus infrastruktūros plėtros projektus.

Kauno Piliamiestį papildys du nauji namai: viename jų – tik itin erdvūs butai

Kaune dešiniajame Neries krante, kitapus senamiesčio, tęsiama Piliamiesčio gyvenamųjų namų kvartalo plėtra. Darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ čia pradėjo Raudondvario pilies ir Minijos upės vardu pavadintų namų statybas.

6 aukštų Raudondvario pilies name iš viso bus įrengti 54 dviejų-keturių kambarių butai, kurių plotas sieks 42-86 kv.m. Jų kaina prasidės nuo 2000 eurų už kvadratinį metrą. Tuo metu 6 aukštų Minijos upės namas išsiskirs itin erdviais 120-180 kv. m ploto butais. Šiame name bus įrengta vos 17 išskirtinių keturių kambarių butų, kurių kaina sieks nuo 2390 eurų už kvadratinį metrą. Abiejų namų butai turės labai erdvius balkonus arba terasas, o Minijos upės name bus sumontuoti dideli mediniai kaustyti langai iki grindų. Minijos upės name taip pat bus įrengtos 3 komercinės paskirties patalpos, kurių plotai sieks 53-60 kv. m.

Minijos upės  namas statomas vienoje patraukliausių Piliamiesčio vietų – visai šalia Neries upės kranto, todėl beveik iš visų jo butų atsivers išskirtiniai vaizdai į upę, santaką ir kitapus esantį senamiestį su Kauno pilimi. Siekiant maksimaliai išnaudoti šį privalumą namo butų kampiniai langai bus išgaubti. Tai suteiks ypatingą erdvės pojūtį ir leis nevaržomai grožėtis Kauno panorama.

Raudondvario pilies namo konstrukciniai, architektūriniai bei inžineriniai sprendiniai yra analogiški pritaikytiems šiuo metu baigiamame statyti Norviliškių pilies name. Jo butai savo išplanavimu, dydžiais, kaina buvo labai patrauklūs. Šiuo metu name likęs tik vienas neparduotas butas.

„Naujam gyvenimui prikeltoje teritorijoje įsikūręs Piliamiestis jau spėjo tapti viena iš Kauno vizitinių kortelių, o gyventojų susidomėjimas galimybėmis čia įsikurti nemažėja. Ypatingai domimasi didesniais butais su į upę atsiveriančiais vaizdais. Dėl to viename iš naujai statomų namų bus įrengiami tik didesnio ploto butai, kurių paklausa projekte yra išties didelė. Pirkėjai išties domisi išskirtiniais butais, todėl visas Minijos upės namas bus skirtas būtent tokiems būstams“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Anot K. Vanago, pastebima tendencija, kad gyventojai nori gyventi patogiai ir erdviai, todėl pastaruoju metu ieško butų su dviem vonios kambariais, erdvesnėmis svetainėmis, atskiromis nišomis drabužinei. Be to, norima erdvesnių miegamojo kambarių. Beveik kas antras pirkėjas, K. Vanago teigimu, domisi elektromobilių įkrovimo stotelėmis. Tai, anot jo, rodo augantį gyventojų dėmesį tvarumui ir aplinkosaugai – aspektams, kurie taip pat yra itin svarbūs ir projekto vystytojai. Įgyvendindama būsto projektus „YIT Lietuva“ skaičiuoja pastatų statybos proceso CO2 pėdsaką ir ieško sprendimų jam mažinti.

Architekto Tomo Kriaučiūno suprojektuotuose A+ energinio naudingumo klasės namuose bus įrengtas efektyvus centrinis kolektorinis grindinis šildymas ir rekuperacijos sistema. Po Raudondvario pilies namu bus įrengta 56, o po Minijos upės namu – 26 vietų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Pastarojoje bus sudaryta galimybė įsirengti elektromobilių įkrovimo stoteles.

Piliamiesčio projektas garsėja dėmesingumu aplinkai ir rekreacinėms erdvėms, todėl ir naujuosius namus sups poilsio zonos su išskirtiniais apželdinimo sprendimais. Šalia bus suformuota jauki pušų alėja. Prie namų taip pat bus įrengtos įdomų ir saugų vaikų laisvalaikį užtikrinančios žaidimų aikštelės. Teritorijoje nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai, įrengti suoliukai, o Neries pakrantėje – apžvalginis amfiteatras su vaizdu į Kauno senamiestį ir pilį. Piliamiesčio kvartale taip pat išsaugotas ramią gamtos užuovėją suteikiantis senasis Brastos pušynas.

K. Vanago teigimu, šiuo metu Kaune išties jaučiamas aukštos klasės gyvenamųjų namų centrinėje miesto dalyje trūkumas, todėl Piliamiesčio kvartalas sulaukia itin didelio gyventojų susidomėjimo. Šiuo metu jau užbaigtuose ir baigiamuose statyti projekto etapuose yra likę vos 12 laisvų butų.

Viena iš Piliamiesčio populiarumo tarp būsto pirkėjų priežasčių neabejotinai yra unikali jo vieta. Iš Piliamiesčio ranka pasiekiamas kitapus Neries esantis Kauno senamiestis su išvystyta paslaugų infrastruktūra, pramogomis, kultūra ir kokybiško laisvalaikio galimybėmis. Susisiekimas su Kauno senamiesčiu ir kitomis miesto dalimis taps dar patogesnis atlikus numatytus infrastruktūros plėtros darbus – šiuo metu yra rekonstruojamas Piliamiestį ir senamiestį jungiantis Petro Vileišio tiltas.

„YIT Lietuva“ taip pat stato „Matau Vilnių“ ir „Naujojo Skanseno“ gyvenamuosius namus Vilniuje. Bendrovė visoje Lietuvoje taip pat įgyvendina infrastruktūros plėtros, administracinių, gamybinių ir kitos paskirties patalpų projektus.

Daugiau erdvės ar kambarių: kokį būstą renkasi lietuviai?

Renkantis būstą vienu svarbiausių kriterijų neabejotinai yra jo plotas. Tačiau net ir identiško ploto butai gali būti visiškai skirtingi, o tai visų pirma priklauso nuo pačių gyventojų prioritetų. Darnios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta apklausa rodo, kad lietuviai prioritetą dažniau teikia būsto erdvumui, o ne didesniam kambarių skaičiui. Rinkdamiesi tarp vienodo būsto ploto 42 proc. gyventojų pirmenybę teiktų tam, kuris būtų erdvesnis ir funkcionaliau išplanuotas. Tuo metu 30 proc. gyventojų yra itin svarbus kambarių skaičius, kurio sumažinti dėl didesnių buto erdvių jie nebūtų linkę.

Patogiam išplanavimui – itin daug dėmesio

Be to, paaiškėjo, kad 27 proc. gyventojų erdvesnį būstą su mažiau kambarių rinktųsi tik tokiu atveju, jei turėtų galimybę vėliau dalį ploto atskirti ir įsirengti papildomą kambarį. Pirmenybę būsto erdvumui dažniau teikia vyrai, o kambarių skaičiui – moterys. Jei būsto erdvumą ir funkcionalumą, kaip svarbesnį faktorių, išskyrė 47 proc. vyrų, tai tarp moterų tokį atsakymą rinkosi tik 36 proc. apklausos dalyvių. Tuo metu didesniam kambarių skaičiui prioritetą teikė 33 proc. moterų ir 26 proc. vyrų.

„Patogiam būsto išplanavimui ir erdvės pojūčiui pirkėjai šiandien teikia išties didelį dėmesį. Norima, kad būstas būtų išplanuotas efektyviai, jame nebūtų labai siaurų, suspaustų erdvių, bereikalingų konstrukcijų. Paprastai norima kuo erdvesnės svetainės, virtuvės. Taip pat vis dažniau akcentuojami erdvesni vonios kambariai. Būsto erdvumas pirkėjams dažniausiai yra svarbesnis, kai būstas perkamas gyvenimui, o ne investicijai“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ NT rinkodaros ir pardavimų skyriaus vadovė Jurga Vilkenė. ​​​​​​​

Nori erdvių balkonų ir terasų

Tiesa, jos teigimu, kiekvieno pirkėjo poreikiai ir prioritetai skiriasi. Pavyzdžiui, šeimos su vaikais dažniausiai ieško butų su daugiau atskirų kambarių, kuriuose visi šeimos nariai galėtų turėti savas erdves. Be to, anot J. Vilkenės, per pandemiją išryškėjo nauja tendencija, kuomet žmonės bute nori įsirengti atskirą darbo kambarį.

„Dar viena tikrai ryški tendencija yra didėjantis gyventojų dėmesys balkonams ir terasoms. Pirkėjai pageidauja jų kuo erdvesnių, nes nori turėti galimybę mėgautis buvimu gryname ore. Balkone ar terasoje norima pasistatyti lauko baldus, įsirengti patogias poilsio erdves. Vasarą tokiose erdvėse dažnai pusryčiaujama, pietaujama ar vakarieniaujama, mėgaujamasi grynu oru, leidžiamas laikas su draugais. Dėl to savo įgyvendinamuose projektuose balkonams ir terasoms skiriame ne ką mažiau dėmesio nei vidinėms buto erdvėms“, – sako J. Vilkenė.

Neretai būsto planas koreguojamas pagal poreikius

Anot J. Vilkenės, nemažai pirkėjų įsigydami būstą siekia turėti daugiau lankstumo, todėl domisi galimybe suplanuotose erdvėse įrengti papildomas pertvaras arba priešingai – jas išgriauti. Dalis pirkėjų taip pat prašo pagal planą numatytų pertvarų tarp kambarių neįrenginėti. Į tokius prašymus, „YIT Lietuva“ atstovės teigimu, visuomet stengiamasi atsižvelgti.

„Būstą žmonės dažniausiai perka ne dviem ir ne trims metams. Natūralu, kad gyventojų poreikiai per ilgesnį laiką gali pasikeisti. Pavyzdžiui, planuojant šeimos pagausėjimą gali atsirasti poreikis esamas erdves suskaidyti ir įsirengti papildomus kambarius vaikams. Be abejo, būna ir taip, kad pirkėjui dėl kokių nors priežasčių labai patinka kažkuris konkretus butas, tačiau jame žmogui būna per daug kambarių. Dėl to jis renkasi esamas pertvaras pašalinti“, – sako J. Vilkenė.

Atliekant remontą svarbu laikytis taisyklių

Anot vystytojų atstovės, tokiu atveju yra geriausia pasitarti su specialistais, tačiau nedideliems pakeitimams – pavyzdžiui, pertvarų pašalinimui ar įrengimui, leidimo nereikia. Dėl to nemažai pirkėjų pirminį buto išplanavimą pasikoreguoja pagal savo poreikius.

„Atliekant bute bet kokį remontą svarbu atminti, kad leidžiama atlikti tik tokius darbus, kurie neturi įtakos laikančiosioms konstrukcijoms ir bendroms inžinerinėms sistemoms. Taip pat svarbu laikytis visų kitų būsto įsigijimo sutartyje ir norminiuose dokumentuose numatytų reikalavimų bei Lietuvoje galiojančių teisės aktų – pavyzdžiui, numatančių taisykles dėl triukšmo lygio, statybinių atliekų tvarkymo ir pan. Daugeliu atvejų butus mūsų projektuose įsirenginėjantiems gyventojams problemų nekyla, o prireikus mes suteikiame visą reikiamą informaciją ir pagalbą“, – sako J. Vilkenė.

„Kauno baldai“ pastatų konversijai ir naujos gamyklos statybai rangovu pasirinko „YIT Lietuva“

Konversijos projektą pradedanti SBA minkštųjų baldų gamintoja bendrovė „Kauno baldai“ generalinės rangos sutartį pasirašė su darnios miestų plėtros ir statybų bendrove „YIT Lietuva“. Sutarties vertė – 18,5 mln. eurų. Numatoma, kad vietoje senų pastatų moderni nauja gamykla iškils 2022 m. antrą pusmetį.

„Mūsų tikslas – konversijos projektą baigti nestabdant gamybos ir laiku, kad galėtume įgyvendinti ambicingus įmonės plėtros planus ir per kelerius metus išaugti daugiau nei dvigubai. Todėl renkantis generalinį rangovą vertinome patikimumą, profesionalumą, patirtį bei įsipareigojimą baigti darbus laiku. Tikiuosi, kad su pasirinktu rangovu projektą įgyvendinsime sklandžiai ir pagal numatytą grafiką,“ – sako SBA bendrovės „Kauno baldai“ vadovas Tomas Mauricas.

Darnios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas džiaugiasi, kad ilgametė tarptautinė patirtis ir įdirbis vietinėje rinkoje yra įvertinamas pasitikėjimu bei galimybe vystyti tokios apimties projektus. Anot jo, 28 000 kv. metrų ploto gamykla pasižymės ne tik inovatyviomis technologijomis, bet ir bus draugiška aplinkai.

„Pats statybos procesas bus įdomus ir nestokojantis iššūkių. Statybos darbus planuojame taip, kad jie netrukdytų užsakovo gamybos ir logistikos procesams. YIT Lietuva naudojami skaitmeninės statybos įrankiai iTWO, Dalux ir kt. bus neatsiejama projekto įgyvendinimo dalis, padėsianti sklandžiai jį įgyvendinti“, – teigia K. Vanagas.

Statyti naują gamyklą esamos teritorijoje nuspręsta įvertinus keletą alternatyvų. Sprendimas priimtas dėl pakankamo ploto plėtrai, patogaus susisiekimo darbuotojams bei paprastesnio gamybos perkėlimo iš senųjų patalpų.

Planuojama, kad naujosios „Kauno baldų“ gamyklos statybos vyks dviem etapais, o pilnu pajėgumu veikti ji pradės 2023 metais. Minkštųjų baldų gamintoja bendrovė „Kauno baldai“ į Skandinaviją, Beniliukso šalis ir Vokietiją eksportuoja 100 proc. produkcijos. Įmonėje dirba 400 darbuotojų.

„YIT Lietuva“ fiksavo dar vieną aktyvų būsto rinkos ketvirtį, tačiau stebi rinkos stabilizavimosi ženklus

Būsto pardavimai šalies didmiesčiuose ir toliau išlieka aukštumose, nors, lyginant su pirmuoju metų ketvirčiu kiek sumažėjo. Darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ antrąjį šių metų ketvirtį pardavė 4,6 karto daugiau butų nei per tą patį laikotarpį pernai. Lyginant pusmečio rezultatus šiemet jie yra 3,4 karto didesni nei praėjusiais metais. Iš viso bendrovė per balandį, gegužę ir birželį pardavė 160 butų. Tiesa, antrąjį metų ketvirtį butų parduota 17 proc. mažiau nei pirmąjį, o vystytojos atstovai sako jau pastebintys rinkos stabilizavimosi ženklų.

Vilniuje bendrovė per antrąjį šių metų ketvirtį pardavė 98, Kaune 60, o Klaipėdoje – 3 butus. Didžiausias pardavimų augimas fiksuotas sostinėje, kur, lyginant su antruoju 2020 metų ketvirčiu, parduota 5 kartus daugiau butų.

Labiausiai gyventojai dėmėjosi būstais bendrovės vystomame dešiniajame Neries krante įsikūrusiame „Piliamiesčio“ kvartale Kaune ir „Matau Vilnių“ bei „Naujojo Skanseno“ projektuose Vilniuje. Juose antrąjį šių metų ketvirtį atitinkamai parduota 59, 51 ir 46 butai.

„Antrasis metų ketvirtis būsto rinkoje ir vėl buvo itin aktyvus, nors ir kiek kuklesnis nei pirmasis. Gyventojų noras ir galimybės įsigyt būstą nesumažėjo, todėl būsto paklausa išliko didelė. Kartu didėjo ir su būsto kokybe susiję lūkesčiai – gyventojai siekia investuoti į šiuolaikišką, kokybišką ir centrinėje miesto dalyje esantį būstą, su išvystyta aplinkine infrastruktūra bei ramiam poilsiui pritaikyta aplinka“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Visgi K. Vanagas prognozuoja, kad artimiausiu metu būsto pardavimų augimas turėtų lėtėti, o visa rinka šiek tiek atvėsti. Anot jo, praėjusių metų pabaigoje kilusi būsto įsigijimo banga kiek slūgsta, nes dalis būstą įsigyti siekusių gyventojų jau spėjo tai padaryti, o dalis savo planus koreguoja dėl kainų augimo. Be to, ilgesnėje perspektyvoje butų pardavimai turėtų mažėti ir dėl to, kad artimiausiu metu neplanuojama įgyvendinti naujų didelių būsto projektų – koncentruojamasi į esamų projektų užbaigimą.

Iš viso „YIT Lietuva“ per šiuos metus jau pardavė 353 butus – 20 proc. daugiau nei per visus 2020 metus. Lietuvoje bendrovė šiemet butų pardavė daugiausiai iš visų Centrinės ir Rytų Europos šalių, kuriose veikia YIT korporacija. Pavyzdžiui, antroje vietoje esančioje Lenkijoje šiemet parduota 211 butų – 40 proc. mažiau nei Lietuvoje.

Šiuo metu Vilniuje „YIT Lietuva“ įgyvendina III-ąjį „Matau Vilnių“ projekto šalia Tauro kalno etapą ir vysto „Naujasis Skansenas“ namus atgyjančiose Šnipiškėse. Kaune dešiniojoje Neries krantinėje kitapus Senamiesčio pradedama dar vieno „Piliamiesčio“ namo statyba.

„YIT Lietuva“ ėmėsi viaduko šalia Ruklos rekonstrukcijos: pagerins sąlygas ne tik automobiliams, bet ir dviratininkams

Jonavos rajono savivaldybėje, šalia Ruklos gyvenvietės, pradedama valstybinės reikšmės krašto kelyje Jonava-Žasliai-Kalniniai Mijaugonys esančio viaduko per geležinkelį rekonstrukcija. Kartu bus įrengtas ir naujas pėstiems bei dviratininkas skirtas viadukas. Projektą už beveik 2,4 mln. eurų įgyvendins darnios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“.

Atlikus esamo viaduko rekonstrukciją kelio ruože bus pagerintos automobilių eismo sąlygos. Taip pat bus atnaujintas kelio ženklinimas. Tuo metu įrengus naują viaduką aktyvią dviejų bėgių geležinkelio atkarpą galės saugiai kirsti pėstieji ir dviratininkai. Iki šiol šiame kelio ruože nebuvo sudarytos sąlygos saugiam pėsčiųjų ir dviratininkų eismui.

„Rūpinantis Lietuvos keliais ir modernizuojant jų infrastruktūrą svarbu užtikrinti saugias ir patogias eismo sąlygas ne tik automobiliams, bet ir pėstiesiems bei dviratininkams, kurių šalies keliuose vis daugiau. Būtent tai šioje kelio atkarpoje padės padaryti naujasis viadukas ir senojo rekonstrukcija. Be to, rekonstruojamas kelio Jonava-Žasliai-Kalniniai Mijaugonys ruožas yra svarbus dėl to, kad jis yra šalia įvažiavimo į Ruklą, kurioje yra įsikūręs visos Lietuvos saugumui svarbus Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo Mechanizuotasis Pėstininkų Batalionas ir kiti Lietuvos kariuomenės daliniai“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Anot K. Vanago,  siekiant, kad infrastruktūros modernizavimo darbai vyktų sklandžiai ir nesukeltų nepatogumų vairuotojams bei netoliese įsikūrusiems kariškiams, glaudžiai bendradarbiaujame ne tik su užsakovu – Lietuvos automobilių kelių direkcija, bet ir Jonavos rajono bei Ruklos miestelio savivaldybėmis, Gaižiūnų poligono atstovais.

Darbų metu bus ribojamas automobilių eismas – taikomi greičio apribojimai, naudojami eismą reguliuojantys šviesoforai. Įrengus pėstiesiems ir dviratininkams skirtą viaduką automobilių eismas laikinai, kol rekonstruojamas senasis viadukas, bus nukreiptas juo. Dėl to darbų metu vairuotojai patirs mažiau nepatogumų. Rekonstrukciją planuojama užbaigti iki kitų metų liepos mėn.

„YIT Lietuva“ šiuo metu taip pat vykdo magistralinio kelio A1 (Vilnius-Kaunas-Klaipėda) ruožų rekonstrukcijos darbus, rajoninio kelio Grigiškės-Dėdeliškės-Rykantai bei Bendoriai-Riešė-Kalinas rekonstrukciją Vilniaus rajone, remontuoja magistralinį kelią A11 Šiauliai-Palanga, atlieka remonto darbus krašto keliuose Kretinga-Skuodas ir Skuodas- Plungė, įrenginėja skirtingų lygių geležinkelio kelio ir automobilių kelio sankirtos tunelį pervažoje Lentvaris-Vievis  bei vykdo kitus infrastruktūros plėtros projektus.

BUTŲ PAIEŠKA ĮSIMINTI BUTAI PAGALBA GYVAI