Category: naujienos

Populiariajame Kauno „Piliamiesčio“ kvartale „YIT Lietuva“ pradeda jau 15-ojo daugiabučio statybas

Vienu patraukliausių gyvenamųjų namų kvartalų Kaune tituluojamas „Piliamiestis“ pasipildys nauju daugiabučiu. Tvarių miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ dešiniojoje Neries krantinėje, kitapus Kauno senamiesčio, pradeda jau 15-ojo modernaus gyvenamojo namo statybas. Projektas laikinosios sostinės būsto rinką papildys 100 naujų butų.

Brastos gatvėje statomame 9 aukštų A+ energinio naudingumo klasės name bus galima rinktis iš 2-4 kambarių butų, kurių plotas sieks nuo 49 kv. m iki 75 kv. m. Juose bus įrengti patogų ir ekonomišką gyvenimą užtikrinantys sprendimai – efektyvus centrinis kolektorinis grindinis šildymas ir pažangi rekuperacijos sistema. Gyventojai čia ras ir kitus privalumus, kuriais pasižymi „Piliamiesčio“ namai – aukštos kokybės dalinę apdailą, didelius langus, erdvius balkonus ir terasas. Butų kainos name sieks nuo 2200 eurų už kvadratinį metrą.

Daugiabutyje, kurio statybas planuojama užbaigti iki kitų metų rudens, bus įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, taip pat gyventojams skirti sandėliukai. Kaip ir visame kvartale, didelis dėmesys bus skiriamas namo aplinkai, apželdinimo sprendimas ir rekreacinėms erdvėms. Šalia namo ramiam gyventojų poilsiui gryname ore numatyta pušų alėja, dviračių ir pėsčiųjų takai, vedantys į sutvarkytą Neries pakrantę. Naujausią namą, kaip ir visą kvartalą, suprojektavo architektas Tomas Kriaučiūnas su bendrovės „Kita kryptis“ komanda.

„Dešiniosios Neries krantinės virsmas iš pamirštos ir apleistos teritorijos į vieną patraukliausių vietų gyventi Kaune šalies didmiesčių kontekste yra išties unikalus. „Piliamiesčio“ plėtra sugrąžino miestui didžiulį potencialą turinčią jo dalį priešais istorinį Kauno centrą ir senamiestį, o tuo pačiu suteikė impulsą aplinkinių teritorijų atgaivinimui, infrastruktūros plėtrai, naujai miesto gyvenimo dinamikai. Dar vieno šiuolaikiško namo statybos tęsia šiuos procesus“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Anot K. Vanago, būstai „Piliamiesčio“ kvartale išlieka vieni paklausiausių Kaune. Didžioji dalis butų naujuose namuose nuperkami dar nepasibaigus statyboms. Pavyzdžiui, šiuo metu kvartale statomuose Minijos ir Raudondvario pilies namuose yra likę vos po vieną neparduotą butą, o Merkio name parduoti visi 29 butai. K. Vanago teigimu, pirkėjų pasiryžimas kvartale įsigyti butus „iš brėžinių“ yra bendrovės anksčiau įgyvendintų sėkmingų projektų, ilgamečio įdirbio ir užsitarnautos patikimo vystytojo reputacijos rezultatas.

„Piliamiesčio“ patrauklumą lemia ne tik aukšto lygio architektūriniai, projektiniai ir inžineriniai sprendimai, užtikrinantys funkcionalų ir patogų butų išplanavimą, energinį efektyvumą bei tvarumą, bet ir patogi vieta mieste. Kauno centras ir senamiestis lengvai pasiekiamas netoliese esančiu Petro Vileišio tiltu.

Būsto pirkėjų vertinama ir Neries tėkmės suteikiama gamtos užuovėja bei ramybės pojūtis, rekreacinių erdvių prieinamumas. Siekiant šį privalumą išryškinti „Piliamiesčio“ plėtros metu buvo sutvarkyta Neries krantinė, čia įrengti dviračių ir pėsčiųjų takai, suoliukai, apžvalginis amfiteatras su vaizdu į Kauno pilį.

Šiuo metu planuojami ir tolimesni „Piliamiesčio“ plėtros etapai. „YIT Lietuva“ kvartalo plėtrai pernai įsigijo naują 5,3 ha ploto teritoriją. Neseniai tolimesnės kvartalo plėtros koncepcijai išgryninti buvo paskelbtas atviras architektūrinis konkursas, kurio metu atrinkti skirtingų architektų komandų pasiūlymai. Į juos bus atsižvelgta vystant tolimesnę kvartalo viziją.

„YIT Lietuva“ taip pat ruošiasi pernai įsigyto daugiau nei 10 ha ploto sklypo Aleksoto rajone, šalia Nemuno krantinės, plėtrai, kuri turėtų prasidėti dar šiemet. Vilniuje bendrovė vysto „Naujojo Skanseno“ kvartalą Šnipiškėse. Sostinėje nauji bendrovės projektai planuojami ir Viršuliškėse, kur Poligrafijos ir V. Lingio gatvėse numatytos daugiabučių, o Spaudos gatvėje – modernaus 18 aukštų verslo centro „Sky Office“ statybos.

Nepaisant gyventojų nerimo dėl karo, „YIT Lietuva“ I-ąjį ketvirtį pardavė 56 butus

Nerimas dėl karo Ukrainoje pristabdė iki tol dideliu aktyvumu pasižymėjusią Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinką ir paveikė I-ojo šių metų ketvirčio būsto pardavimus. Tvarių miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ per tris pirmuosius metų mėnesius sudarė 57 preliminarias būsto pardavimo sutartis. Tai yra beveik 3,5 karto mažiau nei būsto pardavimo rekordais paženklintą pirmąjį 2021-ųjų ketvirtį ir 46 proc. mažiau nei per paskutiniuosius trejus praėjusių metų mėnesius. Bendrovės vadovas Kęstutis Vanagas sako, kad stabtelėjimas primena pandemijos pradžią 2020-aisiais, kuomet gyventojai taip pat laikinai pristabdė investicijas, tačiau jau po kelių mėnesių rinka suaktyvėjo ir pakilo į neregėtas aukštumas.

Nuo sausio iki kovo pabaigos bendrovė 37 butus pardavė Vilniuje, Šnipiškių rajone, vystomame „Naujojo Skanseno“ kvartale ir 19 butų dešiniojoje Neries krantinėje Kaune plėtojamame urbanistiniame kvartale „Piliamiestis“. Klaipėdoje parduotas paskutinis likęs butas bendrovės įgyvendintame „9 Bijūnų“ projekte.

„Karas Ukrainoje neabejotinai turi įtakos gyventojų lūkesčiams ir priimamiems sprendimams. Dar ir prieš jam prasidedant naujienų srautas apie Rusijos planuojamą invaziją dalį gyventojų paskatino atidėti svarbesnius finansinius sprendimus – įskaitant ir susijusius su investicijomis į būstą. Vasarį ir kovą tai lėmė gerokai pasyvesnę, nei kad pastaruoju metu buvome įpratę matyti, būsto rinką“, – sako K. Vanagas.

Anot K. Vanago, sausį būsto pirkėjų aktyvumo mažėjimas dar nebuvo juntamas. Pirmąjį metų mėnesį „YIT Lietuva“ pardavė 37 butus – daugiausiai nuo praėjusių metų gegužės. Rinkos augimą vasarį ir kovą, įmonės vadovo teigimu, taip pat pristabdė dėl sutrikusių tiekimo grandinių augusios būsto kainos. Be to, K. Vanagas primena, kad praėjusių metų pradžia išsiskyrė rekordiniais pardavimais, kurie vėliau stabilizavosi. Todėl lyginant šių ir praėjusių metų pirmųjų ketvirčių būsto pardavimus svarbu įvertinti ir bazės efektą.

„Visgi pandemijos patirtis rodo, kad pirmajai nerimo bangai atslūgus gyventojų susidomėjimas investicijomis į būstą greitai sugrįžta ir netgi išauga. Be abejo, daug priklausys nuo karo Ukrainoje eigos ir geopolitinės situacijos regione, tačiau yra nemažai pagrindo manyti, kad rinkos augimo stabtelėjimas tėra laikinas“, – sako K. Vanagas.

Šiemet „YIT Lietuva“ planuoja tęsti centrinėje Vilniaus dalyje vystomo „Naujojo Skanseno“ kvartalo plėtrą ir imtis naujo būsto ir administracinės paskirties patalpų projekto Viršuliškėse. Kaune bendrovė tęsia „Piliamiesčio“ plėtrą, kuriai dešiniojoje Neries krantinėje pernai įsigijo 5,3 ha teritoriją. Jau šiemet Kaune taip pat bus pradėtas vystyti iki šiol didžiausias bendrovės įsigytas – net 10 ha ploto – sklypas ant Aleksoto kalno šlaito, šalia miesto centro esančioje teritorijoje Aleksoto rajone. Į šio sklypo plėtrą bendrovė per artimiausią dešimtmetį planuoja investuoti daugiau kaip 150 mln. eurų.

Kaune apsilankiusi Suomijos ambasados delegacija: kai kurios įmonės gali laukti geresnių laikų

Suomijos, kuri yra septinta pagal dydį investuotoja Lietuvoje, ambasados delegacija pirmadienį lankėsi Kaune, kur aptarė tolimesnes savo gimtojoje šalyje veikiančių verslų investicijų galimybes. Ne kartą akcentuota, kad nors gyvename itin sudėtingais ir neužtikrintais laikais, yra neišnaudoto potencialo bendradarbiavimo tarp Suomijos ir Lietuvos plėtrai.

Sėkmės pavyzdžių – apstu

Intensyvi prekyba tarp Suomijos ir Lietuvos vyksta jau daugybę metų – skaičiuojama, kad prekybos vertė siekia net 1,37 mlrd. eurų. Taip pat Suomijos įmonės noriai vykdo ir plečia savo veiklą Lietuvoje – šalyje veikia apie 200 suomiško kapitalo įmonių, kuriose dirba maždaug 10 tūkstančių darbuotojų. Iš geriausiai žinomų sėkmės istorijų mūsų šalyje išskiriamas gėrimų gamintojas „Volfas Engelman“ ir naftos produktų pardavėjas „Neste Lietuva“.

Elina Rimppi, Misijos vadovo padėjėja Suomijos ambasadoje, kaip sėkmingų investicijų pavyzdžius taip pat mini ir duomenų centrą „Metso Corporation“ bei nerūdijančio plieno gamintoja „Outokumpu“, advokatų kontorą „Fondia“ ir vieną iš labiausiai gerbiamų bei didžiausių Suomijos darbdavių „YIT Lietuva“. Šios statybų bendrovės, kuri darbe pritaiko suomių darbo vertybes, biure Kaune lankėsi ir Suomijos ambasados delegacija.

„Suomijos darbo kultūra pasižymi sąžiningumu, punktualumu, lygybe ir lygiomis darbo sąlygomis, ankstyvu planavimu ir žodžio laikymusi, kai žodžiu sudarytas susitarimas turi tokią pat vertę kaip ir rašytinis. Visa tai puikiai pritaikoma ir YIT bendrovėje, kuri yra tikras sėkmės pavyzdys tiek Lietuvoje, tiek Suomijoje. Juk tai viena didžiausių plėtros ir statybos įmonių, kurioje dešimtyje šalių dirba apie 7 tūkst. specialistų, jos statomi pastatai yra gerai suprojektuoti, tvarūs, ilgaamžiai, pagaminti iš kokybiškų medžiagų ir draugiški aplinkai“, – teigia Misijos vadovo padėjėja Suomijos ambasadoje.

Investicinė aplinka Lietuvoje  palanki

Kaip pagrindinius motyvus stiprinti prekybą ir didinti Suomijos investicijas Lietuvoje, E. Rimppi mini plėtrai palankias laisvąsias ekonomikos zonas ir gerą infrastruktūrą. Taip pat ji pabrėžia mažus pelno ir gyventojų pajamų mokesčio tarifus, priimtiną atlyginimų lygį, kokybišką darbo jėgą, gerus jaunesnio amžiaus darbuotojų anglų kalbos įgūdžius. Itin svarbia tampa patraukli Lietuvos darbo kultūra ir verslo mąstysena.

„Lietuva per pastaruosius 20 metų padarė didelę pažangą, kurią patvirtina daugybė reitingų. Dabar šią šalį gana patrauklia plėtrai verčia ir Europos Sąjungos (ES) fondų parama – vien struktūrines reformas finansuojanti ir ūkio atsigavimą skatinanti ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (angl. RRF) siekia 2,225 mlrd. eurų. Šios lėšos bus panaudojamos plečiant žaliąją energetiką, išmanųjį transportą ir kitas itin naujas inovacijų sritis: ekologišką vandenilį, 5G ryšį ir biotechnologijas. Tai gali tapti naujais mūsų bendradarbiavimo sektoriais, tad mūsų šalies verslui padedanti „Suomijos komanda“ šiemet koncentruojasi į sveikatos apsaugos bei vandens ūkio sektorius ir išmaniąją gamybą“, – teigia Misijos vadovo padėjėja Suomijos ambasadoje.

Norėdama aptarti šias perspektyvas ir geriau susipažinti su verslo padėtimi regione, Suomijos ambasados delegacija lankėsi ir Kauno miesto savivaldybėje.

Dalis įmonių dėl karo Ukrainoje gali stabdyti investicijas

Tiesa, dar yra kur stengtis. Visų pirma, anot E. Rimppi, Lietuvoje dar veiklos nevykdančios Suomijos įmonės yra susidariusios kiek senstelėjusį šalies įvaizdį ir yra geriau susipažinusios su Estijos bei Latvijos šalių rinkomis. Taip pat požiūrį į investicijas regione keičia geopolitinė situacija ir trikdžiai pasaulio finansų rinkose bei tiekimo grandinėse.

„Visų pirma, nerimą kelia dabartinė saugumo padėtis visoje Europoje – Rusijos agresija ir karas Ukrainoje turi įtakos į įmones nukreiptoms investicijoms. Geriau jas įvertinti verčia ir itin didelė energijos kaina, vis dar nesibaigianti COVID-19 pandemija ir ilgą laiką Lietuvoje jaučiamas kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas.

Svarbus ir Kinijos veiksnys – prekybos ginčas su Europos Sąjunga sprendžiamas Pasaulio prekybos organizacijoje, suprastėjo šios šalies santykiai su Lietuva. Gyvename išskirtiniais laikais, kurių sukeltas netikrumas atsispindi įmonėse – jos galimai atidės planuotas investicijas. Tačiau tikimės, kad ateitis greitai bus šviesesnė ir galėsime sustiprinti mūsų šalių prekybinius bei investicinius santykius“, – viliasi pašnekovė.

„YIT Lietuva“ patikėti kelio Šilutė-Ramučiai-Gardamas atkarpos kapitalinio remonto darbai

Tvarių miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovei „YIT Lietuva“ pagal su Lietuvos automobilių kelių direkcija pasirašytą sutartį atliks rajoninio kelio Šilutė-Ramučiai-Gardamas daugiau nei 5 km ruožo kapitalinio remonto darbus. Jų metu bus išasfaltuota paskutinė dar neasfaltuota šio valstybinės reikšmės kelio atkarpa ir pagerintos susisiekimo sąlygos Šilutės rajone. Darbų vertė sieks daugiau kaip 2 mln. eurų be PVM.

Dviejų eismo juostų kelias atliekant asfaltavimo darbus bus šiek tiek praplatinamas. Bendras asfalto dangos plotis su kelkraščiais sieks 8 m. Atkarpoje taip pat bus įrengtos melioracijos sistemos, o 5 m gylyje skersai kelio – gelžbetoninė perdanga, jungianti skirtingose kelio pusėse esančius tvenkinius. Remontuojamoje kelio atkarpoje taip pat bus įrengtos dvi autobusų stotelės.

„Nuo modernios ir išvystytos kelių transporto infrastruktūros reikšmingai priklauso regionų augimo galimybės ir gyvenimo kokybė juose. Šiuolaikiški asfaltuoti keliai užtikrina saugesnį eismą ir mažesnę oro bei triukšmo taršą, efektyvesnį susisiekimą tarp mažesnių gyvenviečių ir rajonų centrų. Kelio atkarpos Šilutės rajone remontas prisidės prie modernaus ir šių dienų poreikius atitinkančio kelių transporto tinklo Vakarų Lietuvoje vystymo bei ženkliai pagerins eismo sąlygas Ramučių, Gardamo ir Šilutės gyventojams“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Anot K. Vanago, atšilus orams bendrovė ruošiasi aktyviam kelio darbų sezonui tiek rajonuose, tiek miestuose. „YIT Lietuva“ pastaraisiais metais įgyvendina vis daugiau įvairios apimties infrastruktūros projektų, susijusių su kelių remontu ir priežiūra. Vykdydama juos bendrovė pasitelkia pažangiausius metodus ir geriausias Skandinavijos kolegų taikomas praktikas.

Šiuo metu „YIT Lietuva“ taip pat vykdo kelio Pėžaičiai-Švėkšna 6 km ruožo kapitalinio remonto darbus Šilutės rajone bei kelio tarp Vilkyškių ir Tauragės rekonstukciją, atlieka kelio Verdainė-Pašyšiai kapitalinį remontą, įrenginėja skirtingų lygių geležinkelio ir automobilių sankirtą Lentvario-Vievio pervažoje, vykdo šiaurinių ir pietinių Vilniaus miesto gatvių priežiūrą.

Po žiemos vairuotojus įspėja saugotis duobių: prasideda pagrindinių kelio darbų sezonas

Pasibaigus žiemai ir termometrų stulpeliams kylant vis aukščiau vairuotojams keliuose sunkumų rečiau kelia prastos oro sąlygos, tačiau dažniau susiduriama su kita problema – duobėmis. Jų ankstyvą pavasarį, kaip ir kasmet, keliuose padaugėja, todėl vairuotojai raginami būti atidesni ir pakantesni kelio darbus atliekantiems darbuotojams. Jų Vilniaus gatvėse artimiausiomis savaitėmis turėtų būti vis daugiau, nes sostinė intensyviai ruošiasi kelių tvarkymo sezono pradžiai.

Dėl permainingų orų susiformavo daugiau duobių

Vienos iš Vilniaus miesto gatvių remonto ir priežiūros darbus vykdančių įmonių – bendrovės „YIT Lietuva“ Infrastruktūros verslo vadovas Aurelijus Braželis primena, kad daugiausia duobių keliuose susiformuoja esant nepastoviems orams – kai temperatūra tai krenta žemiau nulio, tai kyla aukščiau jo. Būtent tokios oro sąlygos ir vyravo praėjusią žiemą.

„Duobės susiformuoja, kai asfalto mikroplyšiuose susikaupęs vanduo staigiai užšąla. Šiam procesui paveikesnės nusidėvėjusios asfalto dangos. Duobių susidarymą taip pat gali lemti ar paspartinti mechaniniai kelio dangos pažeidimai, joje esantys skersiniai ir išilginiai plyšiai, nesandarūs sujungimai, užaukštėję kelkraščiai bei efektyvių vandens nutekėjimo sistemų trūkumas“, – aiškina A. Braželis.

Daugiau dėmesio darbų kokybei ir saugumui

Šiandien jau esama technologijų ir metodų, kurie leidžia sumažinti intensyvaus eismo ir nepalankių gamtinių sąlygų poveikį kelio dangai. Juos „YIT Lietuva“ taiko ir vykdydama sostinės gatvių priežiūrą. Bendrovei pagal sutartis su savivaldybe ateinantiems trejiems metams patikėta pietinės ir rytinės miesto dalies gatvių priežiūra.

„Mūsų prižiūrimų miesto dalių gatvėse kasdien važinėja įmonės specialistai, renka informaciją apie pažaidas, organizuoja remonto brigadų maršrutus. Šiuo metu į miesto pietinės ir rytinės dalies gatves  kasdieną išvažiuoja 3 remonto darbų grupės. Kilus poreikiui papildomai galėsime suformuoti dar kelias. Nuo kovo pabaigos miesto gatves taisysime karštu asfaltu, o kol kas  duobės šalinamos šaltu remontiniu asfalto mišiniu“, – pasakoja A. Braželis.

Infrastruktūros verslo vadovo teigimu, vykdant Vilniaus gatvių priežiūrą glaudžiai bendradarbiaujama su miesto savivaldybe, jai priklausančios įmonės „Grinda“ avarine tarnyba, o taip pat su akademine bendruomene, su kuria keičiamasi teorinėmis ir praktinėmis žiniomis. Drauge sprendžiamos daugeliui sostinės gyventojų ir miesto svečių svarbios problemos. Itin didelis dėmesys skiriamas darbų kokybei ir saugai. Siekiant užtikrinti darbuotojų ir eismo saugumą, išvengti galimų nepatogumų vairuotojams, dalis darbų atliekami nakties metu.

Prioritetas – didžiausio eismo intensyvumo gatvėms

Vilniaus miesto savivaldybės Infrastruktūros skyriaus vedėjas Arūnas Visockas pripažįsta, kad, nors dauguma po žiemos sostinės gatvėse atsiradusių duobių nėra didelės, jos iš tiesų kelia nepatogumų eismo dalyviams.

„Pagrindiniai gatvių remonto darbai prasidės nusistovėjus teigiamai temperatūrai, pasišalinus įšalui ir kovo mėnesio antroje pusėje pradėjus dirbti asfalto gamykloms. Jau yra parengtas grafikas, pagal kurį, kai tik leis oro sąlygos, bus pilnu pajėgumu pradėti gatvių remonto darbai. Pirmiausiai bus tvarkomos intensyviausios A, B ir C kategorijų gatvės, taip pat tos, kuriomis vyksta viešojo transporto eismas“, – sako A. Visockas.

Gatvių priežiūrai meta daugiau resursų

Anot A. Visocko, siekdama užtikrinti kelio darbų efektyvumą savivaldybės įmonė „Grinda“ šiemet padidino duobes tvarkančių ekipažų skaičių. Tam pasitelkti ir būsto avarinės tarnybos ekipažai, kurie leido suformuoti papildomas brigadas ir organizuoti darbą pamainomis. Savivaldybė taip pat pasirašė sutartis su reikiamus gatvių priežiūros pajėgumus turinčiais rangovais. Iš viso Vilniaus gatvių būkle šiuo metu rūpinasi trys įmonės.

„Nuolat stebime situaciją sostinės gatvėse, taip pat naudojamės navigacijos programėlės „Waze“ vartotojų pateikiamais duomenimis. Kartu raginame vairuotojus būti atidesnius, o pamačius pavojingą duobę pranešti apie ją visą parą dirbančiai bendrovės „Grinda“ avarinei tarnybai telefono numeriu 1355 arba naudojantis programėle „Tvarkau miestą““, – sako A. Visockas.

Prašo vairuotojų supratingumo

A. Braželis irgi pabrėžia, kad šiuo metu keliuose reikėtų būti itin atsargiems, pasirinkti saugų važiavimo greitį, o taip pat nepamiršti reguliariai pasitikrinti automobilio padangų slėgio.

„Kartu norime paprašyti vairuotojų kantrybės ir pakantumo kelių darbus atliekantiems darbuotojams. Jie dirba visų miestiečių labui, o dėl kelio darbų kylantys nepatogumai yra laikini. Mūsų tikslas, kad važiuoti miesto gatvėmis būtų saugu ir patogu. Turime reikiamas priemones ir resursus jam pasiekti“, – patikino A. Braželis.

Architektas V. Janušaitis: „Architektūra – tai miesto rūbas“

35-erius metus Kauną savo namais laikantis „YIT Lietuva“ architektų skyriaus vadovas Vytautas Janušaitis juokiasi, jog jam asmeniškai „Piliamiestis“ – toli gražu ne „anos upės pusės“ kaitos pradininkas, mat paties dalinai suprojektuotas bene visas Šilainių mikrorajonas. Nuotraukų albume saugantis fotografiją, kurioje įkasa pirmąją kapsulę Šilainiuose, V. Janušaitis stebisi kiek daug laiko prabėgo – laukų viduryje pastatyti pirmieji namai ir Naujakurių gatvėje augę topoliai jau spėję pasislėpti po monolitinėmis džiunglėmis. O visa tai juk vieno žmogaus gyvenime įvyko.

Tiesa, gal ir vieno, bet tikrai ne kiekvieno. Tad ir pokalbis su tuo, kuris iš arti matė augantį, besistiebiantį Kauną, savo žiniomis ir patirtimi padėjo jam augti ir iki dabar, žvelgdamas pro langą, gali džiaugtis tuo, prie ko prisidėjo jo rankos.

 

Sėkmės garantas – skirtingų patirčių ir vizijų pokalbis

Architekto teigimu, diskusijos, skirtingų nuomonių susidūrimas, be jokios abejonės, nulemia sėkmingo kvartalo atsiradimą, o neretai neleidžia ir užsidaryti savame burbule. „Architektūra yra rūbas – miesto rūbas, valstybės rūbas. Džiaugiuosi matydamas, jog jis keičiasi, o ypač, kad keičiasi mūsų dėka. Mes visuomet metodiškai, atsargiai, teisingai prieidavome prie teritorijų vystymo. Visur rengėme konkursus ir, tikėdamiesi geresnių rezultatų, jų ir sulaukėme. Konkurse susiduria daug daugiau architektų, jie bendrauja, išdiskutuoja klausimus, kompetentingi recenzentai išreiškia pastabas, dalinasi įžvalgomis. Tai, kad konkursai vyksta, yra labai sveikintinas dalykas. Stengiamės kvalifikuotai, teisingai prisidėti prie to miesto rūbo kūrimo. O maloniausia, kad tai pastebi ir kiti – mūsų vystyti kvartalai išsiskiria urbanistine, būsto filosofija“, – teigia V. Janušaitis.

Anot jo, ne mažiau svarbu į kiekvieno projekto, kvartalo atsiradimą įtraukti ir ekspertų iš kitų šalių ar miestų, nes tokiu būdu atsiveriama kitokiam požiūriui ir matymo kampui. „Paskutiniame konkurse komisijos pirmininkas buvo Vilniaus miesto vyriausiasis architektas, o recenzentai – vilniečiai. Džiaugiuosi, kad gavome progą nebūti savose sultyse, ekspertai suteikė daug naujų įžvalgų, naudingų pastebėjimų. Šiame konkurse laimėti pirmą vietą buvo negana – nugalėtojui taip pat buvo skirta pastabų, pagal kurias rekomenduojama tobulinti projektą. Šios rekomendacijos labai svarbios, nes negalime to laikyti baigtiniu darbu“, – tikina architektas.

 

Prieš dvi dešimtis metų galvoje sukosi futuristinės idėjos

V. Janušaitis pasakoja, jog prieš porą dešimčių metų, vietą, kurioje dabar išdygęs „Piliamiestis“, matė visai kitaip, o su kolegomis netgi dalyvavo konkurse šios teritorijos plėtrai, į kurį atėjo nešini futuristiniu projektu. „Kadangi Nemuno sala būtent tuo laiku imta urbanizuoti, jos įkvėpti turėjome netikėtiniausių idėjų – pavyzdžiui, Brastos gatvėje svajojome iškasti kanalą nuo P. Vileišio tilto iki Žiemos uosto. Norėjome šią teritoriją paversti sala ir čia įkurdinti Kauno miesto administracinį centrą, kad piliečiui būtų patogu. Visos įstaigos būtų vienoje vietoje, lengvai pasiekiamos. Mąstėme ir apie simbolinius pakeliamus tiltus, kurie savivaldos darbo laiku būtų nuleisti, o jam pasibaigus – pakeliami. Kanalas buvo mano fantazija. Mes ten tiek visko buvome prigalvoję…“, – juokiasi architektas.

„Tokie projektai yra puikiai realizuojami Japonijoje ar kur kitur, kad ir kokie futuristiniai bebūtų. Žemės neturėdami jie stato ant vandens. Tačiau mūsų atveju toks darinys, sala, būtų susiformavęs istoriškai teisingai. Norėjome, kad tai būtų sena ir nauja – pilis ir Kauno miesto administracinis centras. Pilis buvo miesto širdis senais laikais, prieš daug metų, o dabar miesto centru jau laikome jo valdymo centrą“, – tikina pašnekovas.

 

Neeilinė vieta diktuoja visuomenės lūkesčius

Architektas teigia, jog „Piliamiestis“ ir unikali vieta, kurioje jis įsikūręs, atkreipia visuomenės, skirtingų sričių ekspertų dėmesį ir priešpastato jų teismui. „Tai – miesto širdis. Tad nenuostabu, jog  pradėjus vystyti šį kvartalą, aplink sukosi labai daug skeptikų, ypač paveldo srities specialistų, nes jis patenka į vizualinę paveldo apsaugos zoną. Tačiau, prasidėjus statybos  jie pamatė iš kitos Nemuno pusės tai, ką padarėme ir jiems patiko. Ir, iš tiesų, „Piliamiestis“ dera prie jį supančios aplinkos. Mes netgi išlaikėme pramatomumo idėją – yra vietų, kur, žvelgdamas nuo Brastos gatvės, tu gali matyti Kauno pilies bokštą“, – tikina V. Janušaitis.

Pašnekovas pažymi, jog kauniečiai iš šio kvartalo tikisi daug – neeilinė geografinė vieta, funkcionalumas bei tvarūs urbanistiniai ir architektūriniai sprendimai diktuoja jo vertę. „Atsiradus miesto planuojamiems pėsčiųjų bei Kėdainių tiltams šis kvartalas bus nepralenkiamas puikiu susisiekimu. Nuo jaukaus senamiesčio jį skirs vos kelios minutės pėsčiomis, o iš miesto bus lengva išvažiuoti bet kuria norima kryptimi. Kas be ko, ne mažiau nei susisiekimas svarbūs ir kiti aspektai, tokie kaip istorinė ir gamtinė aplinka. Aura, susiformavusi per daugelį metų, suteikia „Piliamiesčiui“ visai kitą prasmę. Net ūkiškai galima į tai žiūrėti – išliekamoji vertė čia nepaneigiama. Žmonės, sumokėję už būstą tam tikrą pinigų sumą šiandien, niekada negaus mažiau, jų įsigyto objekto vertė nenustos augti“, – teigia architektas.

Anot jo, „Piliamiestis“ – rajonas visiems ir apie visus. Įvairus savo tipažais, užstatymu, stilistika, kvartalas tinkamas gyventi visiems, kad ir kokiu kriterijumi būsimasis naujakurys besiremtų.

 

Tolimesnė rajono plėtra – Raudondvario link

V. Janušaitis įsitikinęs, jog netolimoje ateityje žemutinė Vilijampolės dalis tik modernės, plėsis ir taps patraukliu rajonu naujų namų ieškantiems: „Aš manau, jog keisis, urbanizuosis ir kita Brastos gatvės pusė. Ten jau užduotas geras tonas, vietoje dabar esančių pramoninių, gamybinės paskirties statinių gali atsirasti darželis, mokykla, stadionas. Visas rajonas sumodernės ir jo plėtra judės link Žiemos uosto“.

„Aš žemutinę Vilijampolės dalį matau kaip naująjį krantą – juostą su savo infrastruktūra, pėsčiųjų ir dviračių takais, skirtingų dydžių žiedais, nusidriekiančiais iki pat Kulautuvos. Tokį vystymąsi įsivaizduoju netolimoje ateityje. Šis rajonas pasižymi didžiulėmis galimybėmis ir tikiu, jog ateityje jos bus išnaudotos“, – viliasi architektas.

 

„Tulpės“ suvaldė vėją, bet nerado vietos kiemui

Aptardamas architektūrinio konkurso nugalėtojų projektus, architektas pažymi, jog nei vienam jų nepavyko pilnai atliepti visų kvartalo poreikių, tačiau pirmą vietą užėmusios „Tulpės“, anot pašnekovo, buvo arčiausiai tikslo. „Jiems nedaug trūko iki visiško išpildymo. „Tulpės“ – ir mano asmeninis favoritas, šis projektas priimtiniausias mūsų būsto vystymo filosofijai. Na ir nenuostabu, nes tai senųjų mūsų projektuotojų darbas. Jie jau perėmė kvartalo filosofiją ir geriausiai ją realizavo. „Manau, kad projektas yra apgalvotas, išlaikyta urbanistinė idėja, puikiai išspręstos vėjuotai teritorijai būdingos problemos. Kvartale vyrauja pietvakarių vėjas, tad visi galvoja, kad norėsis būti kuo arčiau upės. Tačiau juk pasitaiko dienų, kai vėjas atsigręžia būtent nuo vandens ir svarbu prie namų turėti erdvę, kurioje galima džiaugtis jaukia užuovėja. Tad „Tulpės“ pasiūlo dvi skirtingas erdves rekreacijai – vieną prie pat vandens, o kitą – kvartalo viduryje, ramią, neprapučiamą vėjo“, – teigia V. Janušaitis ir priduria, jog pastatyti namą greta vandens yra veikiau menas, nei mokslas – reikia gebėti ir žinoti, kokiu kampu statinys turi stovėti, jog kita jo pusė būtų rami, jos netalžytų skersvėjai.

Anot jo, projektuotojai atsižvelgė ir į besivystančio, gausėjančio kvartalo naujakurių poreikį svarbiausius objektus rasti čia pat, prie namų: „Prie pat upės yra numatytos komercinės ir kitos paskirties patalpos. Matyt, žmonės jau galės pačiame „Piliamiestyje“ gauti kai kurias paslaugas. Juk kai kvartale atsirado daugiau gyventojų, jau gali kažko prireikti – ar kirpyklos, ar sporto klubo. Projekte yra numatytos tokio pobūdžio patalpos“.

Visgi, pašnekovas priduria, jog ir šiam projektui buvo pateikta pastabų, į kurias svarbu atsižvelgti siekiant norimo galutinio rezultato. „Kvartalai pernelyg nedideli, taškinio užstatymo, tad tampa labai sunku suformuoti teisingą vidaus kiemą. Taip stovintys namai nėra geri gyventi. Kaip mini ekspertai, projekte trūksta dar vienos vidinės gatvės, alėjos, kad „Tulpės“ mažiau primintų modernistinio išplanavimo rajoną, o viešosios – privačios erdvės būtų lengviau identifikuojamos. Tačiau viskas čia yra padaroma“, – tikina V. Janušaitis.

YIT pareiškimas dėl veiklos Rusijoje

YIT paspartina strateginę peržiūrą ir stabdo investicijas į sklypus bei daugiabučių statybas Rusijoje.

Dėl Rusijos karinės atakos Ukrainoje geopolitinė situacija per pastarąją savaitę kardinaliai pasikeitė. Šie įvykiai paskatino YIT operatyviai reaguoti į krizę, paspartinti strateginę bendrovės veiklos Rusijoje peržiūrą. Kol veikla peržiūrima, YIT nusprendė kol kas neinvestuoti į sklypus ir nestatyti naujų daugiabučių Rusijoje.

YIT prezidentas ir generalinis direktorius Markku Moilanenas sako: „Karinis Rusijos išpuolis Ukrainoje sukėlė žmonėms daug nerimo ir kančių, todėl užjaučiame Ukrainos žmones. Esame labai sukrėsti šių įvykių. Dėl dramatiškų geopolitinės situacijos pokyčių mūsų verslas susiduria su precedento neturinčiais iššūkiais Rusijoje, o šiuo metu didžiausias mūsų prioritetas yra darbuotojų sveikatos ir saugumo užtikrinimas. Be to, paspartinome pernai lapkritį pradėtą strateginę veiklos Rusijoje peržiūrą ir tikimės ją užbaigti greičiau nei buvo numatyta. Šiuo metu aktyviai diskutuojame su keliomis šalimis.“

YIT veikla Rusijoje iš esmės yra nepriklausoma, o tarpvalstybiniai sandoriai labai riboti. Veikla Rusijoje sudaro ribotą YIT veiklos ir turto dalį. YIT Housing Russia segmento pajamos siekė 204 mln. eurų, t. y. 7 % YIT grupės 2021 m. pajamų. Koreguotas veiklos pelnas siekė 26 mln. eurų. Investicijos į akcijas Rusijoje sudarė 210 mln. eurų, o sukauptas RUB/EUR perskaičiavimo skirtumas 2021 m. pabaigoje siekė 284 mln. eurų. Housing Russia turi apie 1500 darbuotojų.

YIT nutraukia statybinių medžiagų pirkimą iš Rusijos

Kitose YIT veiklose Ukrainos krizė taip pat kelia tam tikrų neaiškumų. YIT mato, kad Centrinės ir Rytų Europos bei Baltijos šalyse ir Suomijoje darbo jėgos prieinamumas tampa vis sudėtingesnis. YIT statybinių medžiagų pirkimas iš Rusijos buvo ribotas ir daugiausia apėmė medienos gaminius. YIT nusprendė nebeimportuoti statybinių medžiagų iš Rusijos. Nors tai galima pakeisti alternatyviomis medžiagomis ir šaltiniais, YIT skaičiuoja, kad krizė turės įtakos tam tikrų statybinių medžiagų kainoms visame pasaulyje.

YIT atidžiai stebi įvykius ir galimus padarinius, o jei atsiras tiesioginis ir reikšmingas finansinis poveikis, bendrovė apie tai praneš nedelsdama.

Dėl išsamesnės informacijos kreipkitės:

Tommi Järvenpää
Viceprezidentas, Santykiai su investuotojais
YIT Corporation
Tel. +358 40 576 0288

El. p. tommi.jarvenpaa@yit.fi

Paskirstymas: Nasdaq Helsinki, pagrindinė žiniasklaidos priemonė, www.yitgroup.com

„YIT Lietuva“ užbaigė trečiąjį „Matau Vilnių“ etapą – rinką papildė butais su vienomis geriausių panoramų sostinėje

Vilniaus centre, šalia Tauro kalno, darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ užbaigė modernaus gyvenamųjų namų projekto „Matau Vilnių“ trečiąjį etapą. Jo metu Aludarių gatvėje pastatyti du 5 aukštų daugiabučiai, kuriuose įrengta 80 šiuolaikiškų butų su erdviomis terasomis ir balkonais bei panoraminiais langais, leidžiančiais grožėtis išskirtiniais Vilniaus miesto vaizdais.

A+ energinio naudingumo klasės namuose įrengti butai, kurių plotas siekia nuo 42 kv. m iki 88 kv. m. Juose įdiegti modernūs inžineriniai sprendimai – efektyvus grindinis šildymas, pažangi rekuperacijos sistema. Po namais įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, o kiemuose – šiuolaikiškos vaikų žaidimų aikštelės bei poilsio erdvės. Kieme taip pat pasirūpinta namo gyventojams skirtomis elektromobilių įkrovimo vietos. Didelis dėmesys skirtas bendrosioms namų erdvėms – laiptinėms, koridoriams, kurios įrengtos šiuolaikiškai ir naudojant ilgaamžes medžiagas.

Projekto trečiojo etapo namai pastatyti aukštesnėje sklypo dalyje – arčiau kalno šlaito, todėl juose dar daugiau gyventojų galės džiaugtis išskirtiniais vaizdais. Jie atsiveria iš daugelio – net ir pirmuosiuose aukštuose esančių – butų. Be to, kvartalo namai suprojektuoti taip, kad miesto panoramas matytų net ir į vidinį kiemą orientuotų butų gyventojai. Šiuo požiūriu kvartalas išsiskiria iš kitų Vilniuje vystomų projektų – kitų naujų mažaaukštės statybos namų, siūlančių išskirtinius vaizdus į miestą, sostinėje yra itin nedaug.

„YIT Lietuva“ vadovo Kęstučio Vanago teigimu, „Matau Vilnių“ projektas puikiai atspindi pastangas gyvenamuosius kvartalus vystyti atsižvelgiant į vietos urbanistinį, architektūrinį, istorinį ir kultūrinį kontekstus, prie jų prisitaikant, o taip pat pilnai atitinka bendrovės diegiamą 15 minučių miesto koncepciją. Pagal ją visos paslaugos ir pramogos miesto gyventojams turi būti pasiekiamos ranka.

K. Vanago įsitikinimu, tuo pačiu tai yra šiandienos tendencijas ir gyventojų poreikius atitinkantis bei atspindintis projektas, prisidedantis prie šiuolaikiško, kompaktiško ir gyvybingo miesto kūrimo. Projekto populiarumas tik patvirtina, kad būtent miesto gyvenimo artumo, tačiau kartu ir privačios bei ramios namų aplinkos, gyventojai šiandien ieško labiausiai.

Visi trečiojo „Matau Vilnių“  etapo butai buvo parduoti dar likus keliems mėnesiams iki statybų pabaigos. Ypač didelis pirkėjų aktyvumas fiksuotas praėjusių metų žiemą ir pavasarį, o daugiausiai dėmesio susilaukė viršutinių aukštų butai su geriausiomis panoramomis ir erdviomis terasomis bei balkonais.

Legendinės Šopeno alaus daryklos vietoje vystomas „Matau Vilnių“ projektas išsiskiria ne tik patogia lokacija, iš kurios lengvai pasiekiamas Gedimino prospektas, Lukiškių aikštė, Neries krantinėje įsikūręs sostinės verslo kvartalas, Tauro kalnas ir Vingio parkas, bet ir turtingą istoriją turinčia aplinka bei kultūrine aura. Ją išryškina ir projektui pasirinkti architektūriniai sprendimai – daugiabučiuose atkartojami Šopeno alaus daryklos motyvai: jai būdingos arkos, spalvų gama ir kiti elementai.

Be to, projekte išsaugota ir visuomenei bus atverta kultūros vertybe pripažinta tapytojos Natalijos Daškovos freska „Liaudies šventė“, kuri tvarkant teritoriją buvo aptikta buvusioje alaus degustacijos salėje. Autentiškos, alaus daryklos komplekse aptiktos, freskos puošia ir kvartalo praėjimus bei kitas bendrąsias erdves.

Trečiojo projekto etapo statybos prasidėjo 2020-ųjų lapkritį ir truko kiek daugiau nei metus. Iš viso kvartale šiuo metu pastatyti 6 modernūs daugiabučiai su 214 butų.

Šiuo metu „YIT Lietuva“ Vilniuje, Šnipiškėse besiformuojančiame naujajame miesto centre, vysto „Naujojo Skanseno“ kvartalą. Sostinėje šiemet taip pat planuojama pradėti naujo projekto Viršuliškių rajone vystymą. Kaune bendrovė tęsia „Piliamiesčio“ plėtrą dešiniojoje Neries krantinėje kitapus senamiesčio, taip pat įsigijo naują sklypą Aleksoto mikrorajone.

„YIT Lietuva“ už 12,85 mln. eurų imasi įmonių grupės LONAS sandėliavimo ir gamybos pastato Jonavoje statybų

Darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ Jonavoje netrukus pradės lovų, čiužinių ir kitų miego prekių gamybos ir prekybos įmonių grupės LONAS sandėliavimo paskirties pastato su gamybos ir administracinėmis patalpomis statybas. Individualiems įmonėms poreikiams pritaikytas beveik 15 tūkst. kv. m ploto pastatas J. Basanavičiaus gatvėje iškils iki kitų metų pavasario. Darbų vertė sieks 12,85 mln. eurų.

3,5 ha ploto sklype statomas pastatas bus sudarytas iš vieno ir dviejų aukštų korpusų. Administracinėje pastato dalyje bus įrengta reprezentacinė zona, kurioje bus eksponuojama bendrovės produkcija.  Administracinį korpusą pratęs sandėliavimo ir gamybos patalpos. Šalia A++ energinio naudingumo klasės pastato suprojektuota 135 vietų automobilių stovėjimo aikštelė. Vykdant statybos darbus taip pat bus įrengtos įvažos į šalia esančias J. Basanavičiaus ir Ukmergės gatves.

„Sėkmingas gamybos įmonių augimas neabejotinai priklauso nuo jų poreikius atitinkančių gamybos, sandėliavimo ir logistikos pajėgumų. Tai yra pagrindas, apibrėžiantis verslo plėtros galimybių ribas. Šiandien šiai infrastruktūrai taikomi vis aukštesni efektyvumo, tvarumo ir ekonomiškumo standartai. Esame pasirengę juos užtikrinti ir išpildyti visus užsakovo lūkesčius“, – teigia bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Planuojama, jog naujajame pastate dirbs daugiau nei 200 darbuotojų. Gamybiniame pastato korpuse per metus planuojama pagaminti daugiau nei 50 tūkst. vienetų lovų, čiužinių bei kitų miego prekių.

Būsimas pastatas jau nuo projektavimo pradžios vadinamas naujaisiais LONO NAMAIS, kuriuose po vienu stogu įsikurs beveik visos Lono grupės įmonės. „Lonas – šeimos verslas, kurioje dirbame visa, neoficialiai vadinama, mažoji Lono šeima: abu tėvai ir 4 sūnūs. Kad galėtume augti ir plėstis, atėjo laikas turėti modernius namus ir didžiajai Lono šeimai“, – sako Lono įmonių grupės steigėjas ir savininkas Kazimieras Jakutis.

„Naujosios patalpos leis mūsų įmonei augti ir padės užtikrinti efektyvesnius logistikos procesus. Savo produkcijai taikome itin aukštus kokybės reikalavimus, todėl didelį dėmesį skiriame ir juos užtikrinti leidžiančioms patalpoms bei infrastruktūrai. Tai lėmė ir rangovo pasirinkimą – ieškojome stiprios, daug patirties turinčios ir mūsų poreikius atliepti galinčios įmonės“, – sako bendrovės „Lonas“ vadovas Domas Jakutis.

Naujuosius LONO NAMUS projektuos bendrovė „Planas B“ ir ilgamečiai UAB „Lonas“ partneriai – architektūros studija „2XJ architects“.

„YIT Lietuva“ šiuo metu taip pat stato „Gerų baldų fabriką“ Kauno LEZ, atlieka bendrovės „Kauno baldai“ pastatų konversijos ir naujos gamyklos statybos darbus, Vilniuje plėtoja verslo centrą „Sky Office“, atlieka „Vilniaus lenkų kultūros namų“ rekonstrukciją.

Išrinktos trys geriausios tolimesnės „Piliamiesčio“ plėtros vizijos

Paaiškėjo geriausios idėjos tolimesnei „Piliamiesčio“ kvartalo dešiniojoje Neries krantinėje Kaune plėtrai. Kompetentinga komisija išrinko projekto vystytojos – bendrovės „YIT Lietuva“ – skelbto atviro architektūrinio konkurso finalininkus. Į jų idėjas bus atsižvelgta rengiant naujosios teritorijos detaliojo plano koregavimo projektą. Finalininkų trejetą sudaro bendrovės „Kita kryptis“ architektų komandos pateiktas projektas „Tulpės“, studijos „JP architektūra“ projektas „Kontaktas“ ir bendrovės „Archas“ pasiūlytas projektas „Lumos“.

Geriausiai įvertintą teritorijos šalia būsimo Kėdainių tilto urbanistinę ir architektūrinę koncepciją parengė Tomo Kriaučiūno vadovaujama architektų Arūno Kavaliausko, Kristinos Uosytės ir Elitos Kozlovaitės komanda. Už ją architektams skirtas 7 tūkst. eurų prizas.

Antroji vieta atiteko Algirdo Kaušpėdo studijos „JP architektūra“ projektui „Kontaktas“. Už tai projektą parengusiems A. Kaušpėdui, Artur Vasilevski, Irenai Miliuk, Yanai Ivanovai ir Sauliui Griguolai skirtas 5 tūkst. eurų piniginis prizas.

Trečiąją vietą komisija skyrė bendrovės „Archas“ pateiktam projektui „Lumos“. Jo autoriai – architektai Mantas Navalinskas, Tomas Kuleša, Neringa Sobeščukaitė, Irmantas Vienažindis, Gabrielė Ibėnaitė, Inga Siderevičiūtė, Gintaras Čepurna. Jiems skirtas 4 tūkst. eurų piniginis prizas.

Iš viso konkursui buvo pateikti 5 projektai. Juos vertino iš „YIT Lietuva“ atstovų ir architektų bendruomenės sudaryta komisija. Svarbiausi kriterijai, pagal kuriuos vertinti pateikti projektai – architektūrinės ir urbanistinės vizijos darna su aplinka, savitumas ir originali meninė išraiška.

„Architektūrinį konkursą organizavome norėdami į „Piliamiesčio“ kvartalą pažvelgti naujai, išgirsti ekspertų, patyrusių komisijos narių, recenzentų nuomonę bei vertingus patarimus. Konkurso laimėtojai pateikė išties įdomių minčių, savitų įžvalgų, unikalių architektūrinių bei urbanistinių sprendimų. Artimiausiu metu kviesime laimėjusias komandas susitikti ir gyvai pristatyti savo idėjas, tarsimės dėl tolimesnių darbų. Svarstome kelias vystymo alternatyvas ir norime jas detaliai išdiskutuoti su konkurso laimėtojais“, – sako vienas iš komisijos narių, bendrovės „YIT Lietuva“ NT verslo direktorius Gytis Jakučionis.

Praėjusiais metais „YIT Lietuva“ tolimesnei „Piliamiesčio“ kvartalo plėtrai įsigijo 5,3 ha teritoriją šalia Brastos gatvės. Joje bus vystomi gyvenamieji namai ir komercinės paskirties objektai. Naujojo sklypo plėtra toliau formuos miesto urbanistinį veidą, o dešiniąją Neries krantinę potencialiai pavers viena įsimintiniausių Kauno panoramų.

„Piliamiesčio“ kvartalas dešiniojoje Neries krantinėje kitapus Kauno senamiesčio vystomas nuo 2015 metų. Per tą laiką čia iškilo 14 modernių daugiabučių, įrengtos naujos rekreacinės erdvės, sutvarkyta Neries krantinė, kurioje įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, apžvalginis amfiteatras su vaizdu į miesto senamiestį.

„Piliamiestis“ netruko tapti viena patraukliausių vietų gyventi Kaune, o kvartalo plėtra sugrąžino gyvybę į iki tol apleista buvusią teritoriją centrinėje miesto dalyje. Ligšiolinės kvartalo plėtros vizija taip pat buvo išgryninta paskelbus atvirą architektūrinį konkursą.

Šiuo metu „YIT Lietuva“ tai pat vysto urbanistinį „Naujojo Skanseno“ kvartalą Šnipiškių rajone Vilniuje. Sostinėje šiemet taip pat planuojama pradėti naujo projekto Viršuliškėse plėtrą. Kaune bendrovė įsigijo ir pradėjo naujo 10 ha sklypo vystymą Aleksoto rajone šalia miesto centro.

Tulpės
Tulpės

 

Lumos
Lumos

 

Kontaktas
Kontaktas
BUTŲ PAIEŠKA ĮSIMINTI BUTAI PAGALBA GYVAI