Category: naujienos

„YIT Lietuva“ už 6 mln. eurų vykdys rytinių ir pietinių Vilniaus gatvių rekonstrukciją

Darnios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ rūpinsis rytinės ir pietinės Vilniaus miesto dalies gatvių rekonstrukcija. Pagal su Vilniaus miesto savivaldybe pasirašytą sutartį bendrovė modernizuos ir šiandienos poreikiams pritaikys rytinėje ir pietinėje miesto dalyse esančias gatves. Bendra darbų, kuriuos planuojama atlikti per dvejus metus, vertė – 6 mln. eurų.

Šiuo metu pagal pasirašytas sutartis yra numatyti Lentvario gatvės 1650 metrų, Vaduvos gatvės 650 metrų ir Gerosios Vilties gatvės 700 metrų ruožų rekonstrukcijos darbai. Atliekant darbus bus atnaujinama gatvių asfaltbetonio danga, įrengiami nauji ir atnaujinami esami pėsčiųjų bei dviračių takai, įrengiamos iškiliosios perėjos, automobilių stovėjimo vietos, remontuojamos viešojo transporto stotelės.

Taip pat bus atliekama gatvėse esančių sankryžų ir įvažiavimų rekonstrukcija. Atnaujinamuose ruožuose eismo juostos bus siaurinamos iki 3 metrų pločio. Šie darbai Vilniaus miesto gatvėse leis užtikrinti didesnį eismo saugumą, geresnes sąlygas pėstiesiems ir dviratininkams.

„Vilniui plečiantis, tankėjant, augant sostinės gyventojų skaičiui, sparčiai populiarėjant alternatyvioms transporto priemonėms ir naujoms mobilumo formoms, svarbu mieste užtikrinti šiandienos poreikius atitinkančią kelių, gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą. Nuo to priklauso ne tik patogus ir saugus susisiekimas bei gyvenimo mieste kokybė, bet ir galimybės mažinti transporto poveikį aplinkai, mažesni susisiekimo kaštai“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Siekiant, kad dėl gatvių rekonstrukcijos miesto gyventojai patirtų kuo mažiau nepatogumų, dalis darbų bus atliekami tamsiuoju paros metu. Prireikus eismas taip pat bus nukreipiamas kitomis gatvėmis.

Pagal Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintą Darnaus judumo planą iki 2030 metų mieste įvairiomis priemonėmis toliau siekiama mažinti automobilių sukeliamas neigiamas pasekmes: triukšmo ir taršos rodiklius, didinti saugą miesto erdvėse. Šiuo tikslu tiesiami ir tvarkomi dviračių takai, didelis dėmesys skiriamas transporto ekologizavimui ir jo srautų paskirstymui, krovinių logistikos valdymui.

„YIT Lietuva“ šiuo metu taip pat vykdo magistralinio kelio A1 (Vilnius-Kaunas-Klaipėda) ruožų rekonstrukcijos darbus, rajoninio kelio Grigiškės-Dėdeliškės-Rykantai bei Bendoriai-Riešė-Kalinas rekonstrukciją Vilniaus rajone, remontuoja magistralinį kelią A11 Šiauliai-Palanga, atlieka remonto darbus krašto keliuose Kretinga-Skuodas- Plungė bei Griežpelkiai-Vilkyškiai, rekonstruoja viaduką šalia Ruklos bei  Tiltą per Eketės upę Klaipėdos raj., taip pat vykdo kitus infrastruktūros plėtros projektus.

Nors rinka stabilizuojasi, „YIT Lietuva“ trečiąjį ketvirtį ir vėl pardavė virš šimto butų

Būsto pardavimai Lietuvoje ir toliau išlieka gerokai aukštesni nei pernai, tačiau lyginant trečiojo šių metų ketvirčio rezultatus su 2021-ųjų pradžia, stebimi aiškūs rinkos stabilizacijos ženklai. Šias tendencijas iliustruoja darnios miestų plėtros ir statybų bendrovės būsto pardavimo rezultatai. Trečiąjį metų ketvirtį bendrovė pardavė 42 proc. daugiau butų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, tačiau jau nefiksavo tokių pardavimų aukštumų kaip metų pradžioje. Jie buvo 54 proc. mažesni nei antrąjį metų ketvirtį, tačiau vis vien siekė per šimtą parduotų butų (104).

Vilniuje bendrovė liepą, rugpjūtį ir rugsėjį pardavė 63, o Kaune – 40 butų. Tai yra atitinkamai 40 proc. ir 67 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Klaipėdoje „YIT Lietuva“ įgyvendintame „9 Bijūnų“ projekte trečiąjį ketvirtį parduotas vienas iš paskutiniųjų butų.

Didžiausio pirkėjų dėmesio sulaukė atgyjančiame sostinės Šnipiškių rajone įgyvendinamo „Naujasis Skansenas“ projekto ir Kaune dešiniojoje Neries krantinėje plėtojamo „Piliamiesčio“ kvartalo butai. Juose parduoti atitinkamai 47 ir 39 būstai. Dar 14 butų parduota centrinėje Vilniaus dalyje šalia Tauro kalno statomuose „Matau Vilnių“ namuose.

„Metų pradžioje fiksuotas itin spartus rinkos augimas, panašu, lėtėja ir stabilizuojasi. Šiuo metu esame tvaraus augimo trajektorijoje ir, nors 30-40 per mėnesį parduotų būstų galbūt neatrodo taip įspūdingai, kaip kovą ar balandį pasiekti rekordai, tai neabejotinai yra geras rezultatas – ypač įvertinus tai, kad laisvų butų portfelis šiuo metu yra gerokai mažesnis nei metų pradžioje. Kokybiško naujo būsto paklausa šalies didmiesčiuose ir toliau išlieka didelė. Tą rodo ir tendencija, kad dažnai visi arba beveik visi butai mūsų vystomuose projektuose nuperkami dar nepasibaigus statyboms“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Anot K. Vanago, dėl išliekančios aukštos paklausos ir brangstančių statybinių medžiagų bei darbo jėgos būsto kainos artimiausiu metu greičiausiai ir toliau augs. Tiesa, rinkai kiek atvėsus kainų kilimas turėtų būti nuosaikesnis. Be to, kitais metais rinka pasipildys naujais projektais ir laisvais butais, o tai taip pat turėtų prisidėti prie kainų augimo lėtėjimo.

„YIT Lietuva“ dar šiemet planuoja pradėti XI-ąjį Piliamiesčio plėtros etapą Kaune, o kitąmet ketina startuoti su naujais etapais „Naujojo Skanseno“ ir „Matau Vilnių“ projektuose Vilniuje. Bendrovė 2022 metais taip pat planuoja ir naują projektą sostinės Viršuliškių kvartale.

Šiemet bendrovė Lietuvoje iš viso jau pardavė 457 butus – 61 proc. daugiau nei per visus praėjusius metus. Palyginimui, Latvijoje „YIT“ šiais metais pardavė 209, o Estijoje – 166 butus.

Šiuo metu „YIT Lietuva“ Vilniuje įgyvendina III-ąjį „Matau Vilnių“ projekto šalia Tauro kalno etapą ir vysto „Naujasis Skansenas“ namus atgyjančiose Šnipiškėse. Kaune dešiniojoje Neries krantinės kitapus Senamiesčio plėtojamas modernus Piliamiesčio kvartalas.

Apie statytoją „YIT Lietuva“ įmonių grupę

Darnios miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ Lietuvoje veikia nuo 1966 metų ir priklauso vienam didžiausių rytų Europoje statybos paslaugų koncernui „YIT Corporation“, veikiančiam dešimtyje šalių. „YIT Lietuva“ sėkmingai vykdo rangos, būsto, komercinio nekilnojamojo turto, pastatų priežiūros veiklą, atlieka infrastruktūros kūrimo bei kelių tiesimo darbus.

„YIT Lietuva“ baigė modernios „EKSMA Optics“ lazerių komponentų gamyklos statybas Vilniuje

Vilniuje, Keramikų gatvėje, baigta statyti nauja lazerių technologijų bendrovės „EKSMA Optics“ optikos įrangos gamykla. Modernią užsakovo poreikiams pritaikytą 7,3 tūkst. kv. m ploto gamyklą su pažangiausiomis inžinerinėmis sistemomis už 8,2 mln. eurų pastatė darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“. Planuojama, kad iki 2025 metų naujoji gamykla padvigubins vienos pirmaujančių lazerių technologijos bendrovių gamybos apimtis.

Vilniaus pakraštyje pagal build-to-suit modelį pastatytai gamyklai taikyti itin aukšti reikalavimai, joje įrengti reikiamą švaros klasę ir mikroklimatą patalpose užtikrinantys inžineriniai sprendimai. Aukštųjų technologijų gamybai pritaikytos inžinerinės sistemos sudaro daugiau nei pusę visos pastato vertės.

„Lietuvos lazerių sektoriaus pasiekimai yra gerai žinomi ir vertinami visame pasaulyje, o jo indėlis į šalies ekonomiką vis didėja. Siekiant išnaudoti visą Lietuvos aukštųjų technologijų sektoriaus turimą potencialą svarbu, kad jame veikiančios įmonės galėtų naudotis modernia jų poreikius atitinkančia infrastruktūra, mokslinių tyrimų ir gamybos pajėgumais. Džiaugiamės, kad savo patirtimi, kompetencijomis ir technologijomis galime prisidėti plečiant užsakovo pajėgumus“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

K. Vanago teigimu, gamyklos statybų ir inžinerinių sistemų projektavimo darbai vyko vienu metu. Tam buvo naudojami BIM technologijos principai. Jie padėjo išvengti nenumatytų trukdžių, efektyviai spręsti architektūrinių ir inžinerinių sprendimų suderinamumo klausimus, o projektą įgyvendinti sklandžiai, kokybiškai ir laiku.

„Lazerių komponentų gamyba nėra masinė. Jai reikalingas ne tik labai kvalifikuotas personalas, bet ir specialiai įrengtos patalpos. Mūsų gamyba vykdoma itin švarioje aplinkoje, o tam tikrų procesų metu reikia kontroliuoti ne tik ore esančių dulkių dalelių kiekį, bet ir oro temperatūrą bei drėgmę. Tai lėmė ir specifinius reikalavimus pastatui, kuriuos mūsų pasirinktas rangovas visiškai išpildė. Esame išties patenkinti bendradarbiavimu ir tuo, kaip buvo organizuojami darbai, savarankiškai sprendžiami iššūkiai, laikomasi terminų“, – sako bendrovės „EKSMA Optics“ rinkodaros ir verslo vystymo vadovas Daugirdas Kuzma.

D. Kuzmos teigimu, naujos gamyklos poreikį lėmė sparti įmonės plėtra ir siekis sukoncentruoti gamybą vienoje vietoje. Iki šiol įmonė tyrimams ir gamybai naudojo keletą skirtingų patalpų Vilniuje, kurių bendras plotas siekia apie 2 tūkst. kv. m. Nuo šiol optinių ir elektro-optinių lazerių komponentų, lazerių optikai ir kristalams skirtų dangų gamyba, sistemų ir mazgų surinkimas ir moksliniai tyrimai bus vykdomi vienoje vietoje. Naujo pastato „EKSMA Optics“ plėtrai turėtų užtekti iki 2025 metų, kuomet įmonės pardavimų apimtys, planuojama, pasieks 25 mln. eurų. Į naująjį pastatą bendrovė persikels kitų metų pavasarį.

Bendrovė „EKSMA Optics“ savo produkciją kasmet eksportuoja į 50–60 pasaulio šalių.

„YIT Lietuva“ šiuo metu taip pat įgyvendina Vokietijos kompanijos „Rehau“ gamyklos statybų projektą Klaipėdos LEZ, stato baldų fabriką Kauno LEZ, atlieka bendrovės „Kauno baldai“ pastatų konversijos ir naujos gamyklos statybos darbus, Vilniuje stato verslo centrą „Naujasis Skansenas Ž“, atlieka „Vilniaus lenkų kultūros namų“ rekonstrukciją ir įgyvendina kitus rangos projektus.

Apie statytoją „YIT Lietuva“ įmonių grupę

Darnios miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ Lietuvoje veikia nuo 1966 metų ir priklauso vienam didžiausių rytų Europoje statybos paslaugų koncernui „YIT Corporation“, veikiančiam dešimtyje šalių. „YIT Lietuva“ sėkmingai vykdo rangos, būsto, komercinio nekilnojamojo turto, pastatų priežiūros veiklą, atlieka infrastruktūros kūrimo bei kelių tiesimo darbus.

„YIT Lietuva“ pagerins susisiekimą su Nemenčine – remontuos į miestą vedantį kelią

Vilniaus rajone įsibėgėja privažiuojamojo kelio prie Nemenčinės miesto remonto darbai. Daugiau nei kilometro valstybinės reikšmės rajoninio kelio ruožo rekonstrukcija patikėta darnios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovei „YIT Lietuva“. Darbų vertė siekia beveik 291 tūkst. eurų.

Iš viso bus suremontuota 1180 m ilgio į Nemenčinę vedančio kelio atkarpa. Atliekant remonto darbus bus pakeista asfalto danga, kelkraščiuose įrengiami signaliniai stulpeliai, pasirūpinta horizontaliuoju kelio ženklinimu. Atlikus kelio ruožo rekonstrukciją bus pagerintos eismo sąlygos Nemenčinės gyventojams, čia įsikūrusioms įmonėms ir tranzitu važiuojantiems automobiliams.

Šiuo metu kelio danga rekonstruojamame ruože yra prastos būklės, suirusi. Kelio dangos plotis vietomis neatitinka standartų. Rekonstruojamas kelias pasižymi gan dideliu eismo intensyvumu – per parą juo vidutiniškai pravažiuoja daugiau kaip 4 tūkst. automobilių, iš kurių beveik 300 yra sunkiasvorės transporto priemonės.

„Patogus susisiekimas tarp pagrindinio šalies ekonominio centro Vilniaus ir aplinkinių miestų bei gyvenviečių yra ypač svarbus. Nemažai aplink sostinę esančių miestų gyventojų kasdien vyksta dirbti į sostinę. Aplink Vilnių taip pat yra įsikūrę daug įmonių, kurioms patogus ir greitas susisiekimas su pagrindiniu šalies didmiesčiu norint veikti efektyviai yra būtinas. Dėl to aplink Vilnių plėtojant kelių infrastruktūrą svarbu pasirūpinti problematiškomis atkarpomis, vykdyti nuoseklią kelių priežiūrą ir modernizavimo darbus“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Privažiuojamojo kelio prie Nemenčinės nuo kelio Vilnius–Švenčionys–Zarasai ruožo remonto darbai pradėti birželį. Juos buvo numatyta užbaigti iki šių metų pabaigos, tačiau dėl atsiradusių papildomų darbų poreikio projekto pabaiga gali persikelti į kitus metus.

„YIT Lietuva“ šiuo metu taip pat vykdo magistralinio kelio A1 (Vilnius-Kaunas-Klaipėda) ruožų rekonstrukcijos darbus, rajoninio kelio Grigiškės-Dėdeliškės-Rykantai bei Bendoriai-Riešė-Kalinas rekonstrukciją Vilniaus rajone, remontuoja magistralinį kelią A11 Šiauliai-Palanga, atlieka remonto darbus krašto keliuose Kretinga-Skuodas- Plungė bei Griežpelkiai-Vilkyškiai, rekonstruoja viaduką šalia Ruklos bei  Tiltą per Eketės upę Klaipėdos raj., taip pat vykdo kitus infrastruktūros plėtros projektus.

„YIT Lietuva“ už 1 mln. eurų rekonstruos avarinės būklės tiltą Klaipėdos rajone

Vakarų Lietuvoje tęsiami kelių infrastruktūros modernizavimo darbai. Klaipėdos rajono kelyje Klaipėda-Radailiai-Kretinga darnios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ atliks tilto per Eketės upę rekonstrukciją. Tilto, kuris šiuo metu yra avarinės būklės, rekonstrukcijos darbai kainuos kiek daugiau nei 1 mln. eurų.

Rekonstrukcijos metu bus pilnai suremontuotos ir sutvirtintos tilto konstrukcijos, įrengtos apsaugos nuo vandens, praplatinta važiuojamoji kelio dalis, įrengti nauji apsauginiai atitvarai ir metaliniai turėklai. Tilto privažiavimuose bus atnaujinta asfalto danga, o dešinėje jo pusėje įrengtas 1,6 m pločio pėsčiųjų takas.

Šiuo metu dėl esamų defektų ir konstrukcijų pažeidimų eismas tiltu yra ribojamas – juo leidžiama važiuoti ne didesnės nei 20 t bendrosios masės transportui. Po rekonstrukcijos svorio apribojimai bus panaikinti, todėl eismas kelyje taps sklandesnis ir labiau pritaikytas esamiems poreikiams.

„Europos komisijos duomenimis, pagal kelių infrastruktūros kokybę Lietuva Europos sąjungoje rikiuojasi 15-oje vietoje. Taigi tikrai turime, kur pasitempti. Tam svarbu tinkamą dėmesį skirti ne tik pagrindinėms transporto magistralėms, bet ir rajoniniams bei vietinės reikšmės keliams, juose esantiems tiltams ir viadukams. Šie infrastruktūros statiniai dažnai skaičiuoja ne vieną dešimtmetį ir yra gerokai nusidėvėję, todėl dažnai neatitinka saugumo reikalavimų. Norint vystyti pažangesnį ir efektyvesnį kelių tinklą, yra būtinos investicijos į tokios infrastruktūros priežiūrą ir modernizavimą“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Paruošiamieji tilto rekonstrukcijos darbai bus pradėti dar šiemet, o pagrindiniai darbai startuos kitų metų pavasarį. Darbus planuojama užbaigti iki 2022 metų rugsėjo.

„YIT Lietuva“ šiuo metu taip pat vykdo magistralinio kelio A1 (Vilnius-Kaunas-Klaipėda) ruožų rekonstrukcijos darbus, rajoninio kelio Grigiškės-Dėdeliškės-Rykantai bei Bendoriai-Riešė-Kalinas rekonstrukciją Vilniaus rajone, remontuoja magistralinį kelią A11 Šiauliai-Palanga, atlieka remonto darbus krašto keliuose Kretinga-Skuodas- Plungė bei Griežpelkiai-Vilkyškiai, rekonstruoja viaduką šalia Ruklos bei vykdo kitus infrastruktūros plėtros projektus.

„YIT“ ir „BTA Baltic Insurance Company“ į Baltijos šalių NT nuomos objektus ko-investuos 120 mln. eurų

Suomijos kapitalo darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Corporation“ ir draudimo įmonė „BTA Baltic Insurance Company“ priėmė susitarimą ko-investuoti į nuomai skirtų daugiabučių vystymą Baltijos šalyse – tam abi įmonės skirs 120 mln. eurų. „YIT“ dalis sudarys 30% , o „BTA Baltic Insurance Company AAS“ 70 proc. šios sumos.

Įmonės jau susitarė dėl penkių nuomai skirtų daugiabučių namų Taline, Rygoje ir Vilniuje statybų, kurių vertė siekia 65 mln. eurų. Šių namų statybas planuojama įgyvendinti per 2021–2023 metus.

Du namai iki 2022 metų bus pastatyti vis besiplečiančiame „Naujojo Skanseno“ projekte Vilniaus Šnipiškių rajone. Viename jų naujakuriams bus nuomojami 83 butai, kitame – 41. Butų plotas, priklausomai nuo kambarių skaičiaus, sieks nuo 27 kv. m iki 96 kv.m. Pirmieji nuomininkai į įrengtus butus atsikelti galės jau kitų metų birželio mėnesį.

Likusią 55 mln. eur sumą abi susitarime dalyvaujančios šalys ketina ko-investuoti per ateinančius trejus metus. Techniniais investicijų ir nuomos klausimais rūpinsis išorinis partneris „Lumi Capital“.

Anot „YIT Corporation“ ko-investicijų viceprezidento Pasi Huhtakango, šis žingsnis dar labiau paskatins įmonės veiklos plėtrą bei tęstinumą Baltijos šalių rinkose.

„Šių investicijų tikslas – užtikrinti pastovius pinigų srautus ir didinti kapitalą. Efektyvus būsto rinkos galimybių realizavimas ir nauji verslo modeliai padidins įmonės investicinius pajėgumus ir didins apyvartines lėšas“, – sako P. Huhtakangas.

„BTA Baltic Insurance Company AAS“ valdybos pirmininkas Wolfgangas Stockmeyeris teigia, kad tai yra kryptingai planuotas žingsnis į priekį įgyvendinant ilgalaikę investicijų į NT rinką strategiją.

„Laikome tai itin gera investicija į patrauklų gyvenamųjų patalpų portfelį, turintį aiškią ateities viziją bei atliepiantį Lietuvos, Latvijos ir Estijos visuomenės interesus, Tuo pačiu tai ir ilgalaikės verslo plėtros Baltijos šalyse strategijos bei pasitikėjimo Baltijos šalių ekonomine stiprybe įrodymas“, – sako jis.

Daugiau informacijos:

Tommi Järvenpää, Vice President, Investor Relations, YIT Corporation, tel. +358 40 576 0288, tommi.jarvenpaa@yit.fi
Pasi Huhtakangas, Vice President, Co-investments, YIT Corporation, tel. +358 40 565 3907, pasi.huhtakangas@yit.fi
Akvilė Varanauskienė „YIT Lietuva“ ryšių su visuomene vadovė, tel. +370 614 73400, akvile.varanauskiene@yit.lt

Apie „YIT Corporation“:

„YIT Corporation“ yra didžiausia Suomijos ir reikšminga Šiaurės Europos miestų kūrėja ir statybos bendrovė. Įmonės tikslas yra sukurti tvaresnius, funkcionalesnius ir patrauklesnius miestus bei gyvenamąją aplinką. Įmonė kuria ir stato butus, verslo patalpas ir įvairios kitos paskirties objektus. Ji taip pat specializuojasi infrastruktūros projektų statybose. „YIT Corporation“ kartu su partneriais užsiima NT valdymo verslu, teikia įvairias kitas nekilnojamojo turto vertę didinančias paslaugas. Įmonėje dirba maždaug 7400 profesionalų dešimtyje šalių: Suomijoje, Rusijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Čekijoje, Slovakijoje ir Lenkijoje. Bendros įmonės pajamos 2020 metais siekė apie 3,1 mlrd. „YIT Corporation“ akcijos kotiruojamos „Nasdaq Helsinki Oy“. www.yitgroup.com

Svajonių būsto paieškos – kada verta pirkti „iš brėžinių“ ir kaip išsirinkti?

Šalies didmiesčiuose išliekant aukštai būsto paklausai svajonių namų ieškantys gyventojai žvalgosi ne tik į jau įgyvendintus, bet ir dar tik pradedamus arba planuojamus projektus. Visgi, kaip rodo, darnios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva atlikta šalies gyventojų apklausa daugelis gyventojų įsigyti būstą „iš brėžinio“ yra linkę tik tuomet, jei jo vystytojas yra patikimas. Tokiu atveju dar tik statomą būstą svarstytų įsigyti 28 proc. gyventojų. Dar maždaug dešimtadalis (9 proc.) mano, kad bet kuriuo atveju geriausi būstai yra išgraibstomi būtent statybų stadijoje.

„Iš brėžinių“ perka, kai pasitiki vystytoju

Beveik pusei (48 proc.) būsto pirkėjų vis tik yra svarbu prieš įsigyjant būstą jį apžiūrėti ir įvertinti gyvai. Ketvirtadalis teigė, kad būsto „iš brėžinių“ pirkti nesvarstytų, nes nepasitiki vystytojais. Visgi tai daryti paskatintų geresnės finansinės būsto „iš brėžinių“ įsigijimo sąlygos. Jei toks būstas kainuotų pigiau, pirkti dar nepastatytą būstą ryžtųsi 7 proc. gyventojų.

Bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas sako, kad pasitikėjimas vystytoju perkant būstą dar tik įgyvendinamuose projektuose yra esminis faktorius, nes žmonės nori būti tikri, kad įsigytas būstas bus kokybiškas ir atitiks visus jų lūkesčius.

„Maždaug 53 proc. visų mūsų parduodamų butų yra įsigyjami perkant „iš brėžinių“, tačiau tai labai priklauso nuo konkretaus projekto. Itin paklausiuose projektuose neretai „iš brėžinių“ būna nuperkami ir visi butai. Pavyzdžiui, sostinėje šalia Tauro kalno šiuo metu dar tik įgyvendinamame „Matau Vilnių“ projekto III etape yra likę nenupirkta tik 16 butų, nors statybos pasibaigs dar tik metų pabaigoje. Tikėtina, kad iki to laiko bus nupirkti visi butai. Taip pat vis daugiau butų „iš brėžinių“ pastaruoju metu parduodame Kaune įgyvendinamame Piliamiesčio kvartale – pavyzdžiui, projekto „Norviliškių pilies“ name jau nebėra nei vieno laisvo buto, nors statybų pabaiga numatyta tik kitų metų vasarį“, – sako K. Vanagas.

Kartais butų „tyko“ nuo pat sklypo įsigijimo pradžios

Anot K. Vanago, būstus dar nepastatytuose projektuose gyventojams įsigyti visuomet yra drąsiau, kai jau esama įgyvendintų kitų to paties projekto etapų arba pirkėjai anksčiau su tuo pačiu vystytoju yra turėję geros patirties.

„Turime ir tokių klientų, kurie būstų perka tik mūsų įgyvendinamuose projektuose, mumis pasitiki, todėl nebijo sprendimo priimti tik paskelbus apie pardavimų pradžią. Tokiu būdu pirkėjai turi galimybę išsirinkti geriausiai jų poreikius atitinkantį būstą – tiek kalbant apie jo dydį, aukštą, orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu, vaizdą pro langus ir pan. Kitas būsto pirkimo brėžinių stadijoje privalumas – galimybė atlikti buto projekte tam tikrus pakeitimus. Pavyzdžiui, projekto įgyvendinimo pradžioje dar galima pertvarkyti numatomas pertvaras, perkelti numatytas vandentiekio mazgų vietas, pakeisti standartinį elektros išvedžiojimą. Vėlesnėse stadijose galimybės atlikti tokius pakeitimus yra ribotos“, – sako K. Vanagas.

K. Vanagas pažymi, kad dažniau būstus „iš brėžinių“ yra linkę įsigyti gyventojai, kurie labai nori įsikurti tam tikroje miesto vietoje. Tokiais atvejais gyventojai neretai žiniasklaidoje ir kituose šaltiniuose seka informaciją apie sklypų įsigijimus ir planuojamus projektus, iš anksto ruošiasi jų pradžiai, todėl dar prieš prasidedant statyboms ir butų pardavimams kreipiasi į vystytojus, domisi būsimu projektu, jo įgyvendinimo pradžia ir pabaiga.

„Dalis klientų užsiprenumeruoja mūsų naujienlaiškius, laukia žinių apie naujus projektus. Dažniausiai tokie klientai jau anksčiau su mumis yra turėję geros patirties arba gavę rekomendacijų iš artimųjų bei draugų. Dažni ir tokie atvejai, kai gyventojai būna įsigiję mūsų pastatytą būstą viename iš ankstesnių projektų etapų, o atsiradus didesnio būsto poreikiui – laukia naujų to paties projekto etapų įgyvendinimo pradžios. Startavus pardavimams tokie klientai paprastai nebijo pirkti „iš brėžinių“. Butus dar nepastatytuose projektuose taip pat yra linkę pirkti draugų ar pažystamų rekomendacijų dėl mūsų, kaip vystytojo, ar konkretaus įgyvendinamo projekto gavę klientai“, – sako K. Vanagas.

Galimybių susidaryti vaizdą apie statomą būstą yra

K. Vanagas sutinka, kad patogiausia įvertinti jau pastatytą būstą – apsilankius jame galime geriau įvertinti jo plotą, išplanavimą, erdvės pojūtį, esamus atstumus nuo kitų pastatų. Dar geriau bendrą vaizdą apie būstą galima susidaryti, kai jau yra sutvarkyta ir jo aplinka. Visgi laukiant iki kol projektas bus pilnai įgyvendintas rizikuojama, kad geriausiai poreikius atitinkančių būstų projekte nebeliks, nes juos įsigis ryžtingesni gyventojai, nebijantys pirkti „iš brėžinių“.

„Apsispręsti dėl būsto įsigijimo „iš brėžinių“ gali padėti tiksli ir išsami informacija apie projektą, vizualizacijos ir virtualūs 3D turai. Visa tai visuomet stengiamės savo klientams pasiūlyti. Be to, kai tik yra galimybė, kviečiame gyventojus apsilankyti kituose, jau pastatytuose, to paties projekto etapų butuose. Tai leidžia įvertinti būsimo būsto įrengimo lygį, kokybę, bendras patalpas ir susidaryti preliminarų vaizdą, kaip gali atrodyti naujieji namai. Galiausiai, daug lemia tai, kaip labai gyventojas nori įsikurti tam tikroje vietoje ir konkrečiame projekte. Dažnai būsimo objekto išskirtinumas nusveria abejones ir baimes“, – pažymi K. Vanagas.

Miestų plėtra diktuoja naujas tendencijas: daugiau dėmesio patogumui ir emocinei ramybei

Pastaraisiais metais pakito daugybė gyvenimo aspektų, tokių kaip darbas, laisvalaikis, vartojimo įpročiai. Natūraliai ūgtelėjo ir patys miestai, o tai paskatino naujų tendencijų kūrimąsi. Ekspertai pasakoja, kaip pasikeitusi žmonių mąstysena ir įpročiai išpopuliarino 15 minučių miesto koncepciją, kuri skinasi kelią ne tik užsienio šalyse, bet ir Lietuvoje.

Gyventojams svarbus aspektas – reikiamus taškus pasiekti greičiau

Kaip pasakoja architektas Algirdas Kaušpėdas, daugelis Lietuvos miestų, dar sovietinės okupacijos laikotarpiu, buvo statomi tam tikromis, viena nuo kitos atskirtomis, zonomis. Dėl tokių konstruktyvių miesto planavimo taisyklių, išsivystė ne tik sausakimši miegamieji rajonai, bet ir vakarais ištuštėjantys pramonės bei administraciniai centrai, netgi ligoninių ir studentų miesteliai.

Visgi šiuolaikinės miestų planavimo tendencijos visiškai nusigręžia nuo tuometinių realijų. Ne tik Z karta, o ir daugiau modernų gyvenimo būdą propaguojančių žmonių vis rečiau nori keliauti ilgus atstumus iš miegamųjų rajonų į laisvalaikio erdves, dažniausiai įsikūrusias miesto centre – jiems svarbu greitis, patogumas ir operatyvus poreikių patenkinimas, kas natūraliai nugula į 15 minučių miesto koncepciją.

Nekilnojamojo turto (NT) ir infrastruktūros plėtros korporacijos YIT vykdantysis viceprezidentas, urbanistinės plėtros docentas Juha Kostiainenas pastebi, kad tokios tendencijos stebimos ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, ypač Skandinavijoje. Jis akcentuoja, kad planuojant miestus ypač svarbiu elementu tampa tikslingas viešųjų erdvių panaudojimas, o toks požiūris, daugelyje šalių įsivyraus jau netolimoje ateityje.

„Principas, kai didmiesčio gyventojai gali patenkinti kone visus savo poreikius keliaudami trumpus atstumus nuo gyvenamosios vietos dviračiu ar net pėsčiomis tampa geidžiamu patogumu, kurio žvalgosi būsto pirkėjai. Žmonės ieško lankstesnių būdų judėti iš namų į darbą ir atgal, todėl miesto erdvės, kurios skatina vaikščioti ir važiuoti dviračiu, įgauna vis didesnę vertę. Suomijoje statomos mokyklos, dienos centrai ir gyvenamųjų pastatų kompleksai artimose erdvėse, kad žmonėms būtų patogiau organizuoti savo veiklą ir nuvykimą iki tam tikrų vietų“, – pastebi J. Kostiainenas.

Pandemija paragino gyventojus ieškoti patogumo ir kokybės

Kaip teigia J. Kostiainenas, nemažai tokio principo pokyčių paspartino ir COVID-19 pandemija, pademonstravusi žaliųjų zonų svarbą išlaikant emocinės sveikatos pusiausvyrą, kada vertinamas greitas ir patogus reikiamų taškų pasiekimas, nenutolstant nuo gamtos. Pasak jo, pandemija ne tik paragino daugumą žmonių daugiau dėmesio skirti poilsiui, erdvių konversijai ir patogiam darbui iš namų, bet ir ieškoti sprendimų, kad tai, ko gali prireikti, turėtų būti bene pasiekiama ranka.

„Būtent tai ir akcentuoja 15 minučių miesto koncepcija. Svarbu pabrėžti, kad su pasikeitusiu požiūriu į miesto plėtrą pasikeitė ir žmonių žvilgsnis į būstą – dėl nuotolinio darbo jo norima didesnio, erdvesnio ir toliau nuo miesto centro, kur daugiau žalių erdvių, tačiau atsižvelgiama ir į tai, kad būtų gerai išvystyta infrastruktūra“, – kalba YIT atstovas.

Jam antrina architektas A. Kaušpėdas, teigdamas, kad ne visiems patogu dirbti namuose, ypač tais atvejais, kai šalia zuja vaikai, todėl neretai šeimoms prireikia ne tik erdvaus, lūkesčius atitinkančio būsto, bet ir atskiro darbo kambario. Kitaip sakant, svarbiausia, kad būste, kuriame praleidžiama vis daugiau laiko, būtų jaučiamasi patogiai ir jaukiai, atsiskirtų darbo ir poilsio erdvės.

„Anksčiau aiškiai matėme tendenciją būstams trauktis ir daugelį gyvenamojo namo funkcijų perduoti miestui, darbovietei ir pramogų vietoms. Dabar žmonės nori daug ką susigrąžinti atgal į savo namus – būstas pandemijos sąlygomis įgavo išskirtinę reikšmę, o investavimas į jo kokybę šiandien yra vienas teisingiausių ir tikslingiausių sprendimų“, – pastebi architektas.

Ateityje – miestą „pagyvinantys“ žali pokyčiai ir bendros darbo erdvės

Skandinavijoje stebima dar viena besivystanti tendencija, kuri pamažu atkeliauja į Lietuvą kartu su 15 minučių miesto sąvoka – vietinės bendradrabystės erdvės, kurios leistų laisvai samdomiems ar aplinką norintiems pakeisti biuro darbuotojams pasirinkti tokią darbo vietą, kurioje galima susikaupti ir pasiekti geriausią rezultatą, ribojant kontaktų skaičių.

„COVID-19 padėjo sukurti lankstesnes darbo galimybes, kurios galimai išliks ir ateityje. Daugelis biuro darbuotojų galimai apsilankys biure vos kelis kartus per savaitę, o jei gyvenama toliau nuo biuro, greičiausiai norėsis dirbti mažesnėje erdvėje šalia namų. Žvelgiant į tai, ir Lietuvoje netrukus turėtų būti įkuriami bendradarbystės centrai, kuriais galėtų naudotis kelios įmonės. Šie centrai tarnautų ir kaip vieta žmonėms susitikti bei kartu dirbti“, – teigia YIT vykdantysis viceprezidentas.

Anot jo, žalieji pokyčiai ir bendrosios darbo erdvės padės miestams sukurti „gyvą“ atmosferą gatvėse, įneš dar daugiau judrumo. Tokioms tendencijoms įsivilnijus atskiruose miestuose ar šalyse, kitų vietovių valdininkai galimai bus įkvėpti sekti šiuo pavyzdžiu – siekti gyvenimo kokybės, tikslingai planuoti erdves, lanksčiai įgyvendinti naujas idėjas ir bendradarbiauti su kaimynais, kurie gali prisidėti prie išties svarbių pokyčių, pagerinsiančių gyventojų kasdienybę.

Tolimesnei Piliamiesčio plėtrai Kaune „YIT Lietuva“ įsigijo 5,3 ha teritoriją

Darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ dešiniojoje Neries krantinėje Kaune, kitapus senamiesčio, įsigijo 5,3 ha ploto teritoriją. Joje bus toliau plėtojamas didelio pasisekimo sulaukęs Piliamiesčio kvartalas, pakeitęs šios miesto vietos veidą ir sugrąžinęs į ją gyvybę.

Nors tiksli naujųjų sklypų vystymo koncepcija ir etapai dar nėra žinomi, tačiau aišku, kad šioje teritorijoje šalia Brastos gatvės bus toliau vystomi gyvenamieji namai ir komercinės paskirties objektai. Šiuo metu Piliamiestyje vyksta dvyliktojo ir tryliktojo namo statybos.

„Mūsų pastangos atgaivinti ilgą laiką pamirštą buvusią dešiniąją Neries krantinę Kaune pasiteisino su kaupu. Piliamiestis jau spėjo tapti viena patraukliausių vietų gyventi Kaune ir savotiška miesto vizitine kortele. Čia noriai kuriasi naujakuriai, formuojasi gyventojų bendruomenės, atsiranda vis daugiau gyvybės. Kartu ši teritorija turi dar daug neišnaudoto potencialo, kurį sieksime atskleisti versdami naujus šios Kauno dalies istorijos puslapius“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Architekto Tomo Kriaučiūno suprojektuotas Piliamiesčio kvartalas yra vertinamas dėl itin patogios jo lokacijos, iš kurios Kauno miesto centras ir senamiestis pasiekiami ranka. Tuo pačiu šalia tekanti Neris suteikia gamtos užuovėją ir galimybes mėgautis kokybišku poilsiu bei išskirtiniais vaizdais į Kauno pilį ir Nemuno ir Neries upių santaką. Pagal YIT propaguojamą 15 minučių miesto koncepciją plėtojamas kvartalas jo gyventojams suteikia galimybes visas reikiamas paslaugas ir pramogas pasiekti itin paprastai ir greitai.

Šios galimybės ateityje turėtų tapti dar geresnės dėl planuojamos aplinkinės infrastruktūros plėtros.

Pagyrų sulaukia ir kvartale statomų namų kokybė bei vystytojo dėmesys jų aplinkai, rekreacinėms erdvėms, vaikų žaidimų aikštelėms ir poilsio infrastruktūrai. Vystant Piliamiestį sutvarkyta Neries krantinė, įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, visiems miestiečiams atviras panoraminis amfiteatras, iš kurio galima grožėtis Kauno senamiesčio vaizdais.

Anot K. Vanago, naujieji sklypai taip pat bus vystomi vadovaujantis darnios plėtros principais, tęsiant kompleksišką teritorijos atgaivinimą ir sutvarkymą, integravimą į esamą urbanistinį kraštovaizdį, išsaugant tam tikras istorines nuorodas ir siekiant plėtrą vykdyti kuo draugiškiau aplinkai.

Iki 2030 m. Piliamiesčio kvartalą turėtų sudaryti daugiau nei 30 daugiabučių. Ateityje čia taip pat planuojama pastatyti ir modernų 8 aukštų verslo centrą su terasa ant stogo, žaliosiomis poilsio zonomis, restoranu, požemine ir antžemine automobilių stovėjimo aikštelėmis bei elektromobilių įkrovimo stotelėmis.

„YIT Lietuva“ taip pat vysto „Matau Vilnių“ ir „Naujojo Skanseno“ gyvenamųjų namų kvartalus Vilniuje. Bendrovė visoje Lietuvoje taip pat įgyvendina infrastruktūros plėtros, administracinių, gamybinių ir kitos paskirties patalpų projektus.

Apie statytoją „YIT Lietuva“ įmonių grupę

Darnios miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ Lietuvoje veikia nuo 1966 m. ir priklauso vienam didžiausių Rytų Europoje statybos paslaugų koncernui „YIT Corporation“, veikiančiam dešimtyje šalių. „YIT Lietuva“ sėkmingai vykdo rangos, būsto, komercinio nekilnojamojo turto, pastatų priežiūros veiklą, atlieka infrastruktūros kūrimo bei kelių tiesimo darbus

„YIT Lietuva“ imsis kelio į Vilkyškius rekonstrukcijos – susiekimas su Taurage taps patogesnis ir saugesnis

Lietuvos automobilių kelių direkcija ir darnios miestų bei infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ pasirašė sutartį dėl daugiau kaip 8 km ruožo Tauragės apskrities kelyje Griežpelkiai-Vilkyškiai kapitalinio remonto. Valstybinės reikšmės rajoninio kelio rekonstrukcija bus pradėta šių metų rugpjūčio mėnesį. Darbų vertė sieks 5,1 mln. eurų.

Žvyro dangos kelias yra trumpiausia Vilkyškių miestelio transporto jungtis su regiono centru – Taurage. Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, keliu per parą vidutiniškai pravažiuoja 144 automobiliai. 16 proc. jų sudaro krovininis transportas.

Nepaisant kelio reikšmės, jo būklė šiuo metu nėra gera. Esama žvyro danga yra duobėta, o kelkraščiuose gausiai vešinti augmenija blogina vairuotojų matomumą. Be to, dėl prastos paviršinio vandens nuvedimo sistemos pakelės grioviuose vietomis kaupiasi vanduo.

Atliekant ruožo remontą bus išasfaltuota kelio danga, įrengti 1 m pločio kelkraščiai. Taip pat bus keičiamos esamos vandens nuvedimo pralaidos, atskiruose ruožuose įrengiamas kelio pokonstrukcinis drenažas. Taip pat bus stabilizuojama kelio sankasa, tinklais sutvirtinami statūs kelio šlaitai, įrengiami atitvarai bei kelio ženklai. Iš viso kelio ruože bus suremontuotos keturios sankryžos ir penkiasdešimt nuovažų, įrengtos šešios maršrutinio transporto stotelės.

„Norint užtikrinti patogų, efektyvų ir saugų susisiekimą automobiliais būtina rūpintis ne tik pagrindinėmis transporto arterijomis, bet nuosekliai plėtoti ir modernizuoti visą šalies kelių tinklą. Išasfaltavus rajoninius kelius užtikrinamas patogesnis ir saugesnis susisiekiamas tarp regiono centrų ir mažesnių gyvenviečių.  Atlikus kelio ruožo Griežpelkiai-Vilkyškiai remontą iš Vilkyškių ir kitų greta esančių miestelių Tauragę bus galima pasiekti daug greičiau. Įvertinat tai, kad Vilkyškiuose veikia visai Lietuvos ekonomikai svarbios įmonės, toks infrastruktūros gerinimas yra išties reikšmingas“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Atlikus remonto darbus kelyje Griežpelkiai-Vilkyškiai transporto priemonėms bus leidžiama važiuoti didesniu greičiu. Kelyje vietomis bus leidžiamas 90 km/h greitis, o kelio vingiuose bus reikšmingai pagerintas matomumas.

Techninį remonto darbų projektą parengė bendrovė „Sweco Lietuva“. Kelio rekonstrukciją planuojama užbaigti kitų metų rugsėjį. Kol bus vykdomi remonto darbai kelio ruože bus taikomi eismo ribojimai.

„YIT Lietuva“ šiuo metu taip pat vykdo magistralinio kelio A1 (Vilnius-Kaunas-Klaipėda) ruožų rekonstrukcijos darbus, rajoninio kelio Grigiškės-Dėdeliškės-Rykantai bei Bendoriai-Riešė-Kalinas rekonstrukciją Vilniaus rajone, remontuoja magistralinį kelią A11 Šiauliai-Palanga, atlieka remonto darbus krašto keliuose Kretinga-Skuodas ir Skuodas- Plungė, rekonstruoja viaduką šalia Ruklos   bei vykdo kitus infrastruktūros plėtros projektus.

BUTŲ PAIEŠKA ĮSIMINTI BUTAI PAGALBA GYVAI