Category: naujienos

Tęsiasi Kauno Piliamiesčio plėtra – iki kitų metų vasaros iškils modernus Merkio namas

Kaune, dešiniajame Neries krante, toliau kuriasi modernus Piliamiesčio kvartalas. Darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ kitapus laikinosios sostinės senamiesčio pradeda XI-ajį Piliamiesčio plėtros etapą, kurio metu bus pastatytas šiuolaikiškas 6 aukštų gyvenamasis namas su 23 butais ir komercinėmis patalpomis.

Merkio vardu pavadintame name, daugiau kaip 1900 kv. m plote, bus įrengti 64,5-97,3 kv. m ploto butai, o taip pat išskirtinai erdvūs, daugiau kaip 165 kv. m ploto apartamentai su vaizdu į Nerį ir Kauno senamiestį viršutiniame aukšte. Komercinėms patalpoms su vaizdu į upę numatytas beveik 400 kv. m plotas. Pirkėjams bus siūloma 50-80 kv. m ploto komercinės patalpos su galimybe jas sujungti.

„Kaune toliau juntama didelė kokybiško būsto centrinėse miesto dalyse paklausa, kurios nesumažino net pandemija. Todėl sparčiai atgyjanti dešinioji Neries krantinė dėl savo patogios centrinės lokacijos ir suteikiamos gamtos užuovėjos gyventojams išlieka itin patraukli ir jau yra tapusi viena labiausiai geidžiamų vietų įsikurti Kaune. Kartu šio kvartalo plėtra sugrąžino miestui ilgą laiką pamirštomis buvusias teritorijas ir pavertė jas svarbia laikinosios sostinės urbanistinio kraštovaizdžio dalimi“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Anot K. Vanago, pastebima, kad namų Piliamiestyje ieškantys gyventojai prioritetą teikia erdvesniems būstams su vaizdu į Nerį ir Kauno senamiestį. Be to, neretai pageidaujama turėti du vonios kambarius ir norima iš anksto įrengtų nišų drabužinėms.

Pradedamo statyti naujojo Merkio namo būstuose bus įrengtas centrinis kolektorinis grindinis šildymas su individualia apskaita, taip pat efektyvi individuali rekuperacijos sistema. Pastatas bus A+ energinio naudingumo klasės. Po namu suprojektuota požeminė automobilių stovėjimo aikštelė su galimybe įsirengti elektromobilių įkrovimo stoteles. Vietos automobilių parkavimui bus įrengtos ir šalia namo.

Architekto Tomo Kriaučiūno suprojektuotame daugiabutyje gyventojų patogumui ir akių džiaugsmui bus įrengtas panoraminis liftas. Namo fasadas bus ventiliuojamas ir dengtas patrauklų estetinį vaizdą užtikrinančiomis didelio formato fasadinėmis plokštėmis. Visuose butuose bus sumontuoti dideli mediniai langai. Paskutiniojo aukšto gyventojai taip pat galės mėgautis aukštesnių lubų suteikiamu erdvės pojūčiu.

Naująjį namą, kaip ir kitus Piliamiesčio pastatus, sups žaliosios rekreacinės erdvės su suoliukais poilsiui ir vaikų žaidimo aikštelėmis. Įgyvendinant šį projekto etapą taip pat bus suformuota gyventojų poilsiui ir pasivaikščiojimams skirta pušų alėja. Čia pat gyventojų lauks ir plėtojant kvartalą sutvarkyta Neries pakrantė su įrengtais pėsčiųjų ir dviračių takais, apžvalginiu amfiteatru, iš kurio atsiveria vaizdas į Kauno pilį ir senamiestį.

Naujausią Piliamiesčio namą, kurio statybos darbai prasidės jau netrukus, planuojama užbaigti iki 2022 metų vasaros. Šioje sklypo dalyje „YIT Lietuva“ planuoja pastatyti dar du panašius daugiabučius. Iš viso iki 2028 metų dešiniojoje Neries krantinėje Kaune turėtų iškilti 20 pastatų.

„YIT Lietuva“ šiuo metu taip pat įgyvendina „Naujasis Skansenas“ urbanistinį projektą atgyjančiame sostinės Šnipiškių rajone, vysto „Matau Vilnių“ namus šalia Tauro kalno. Bendrovė visoje Lietuvoje taip pat įgyvendina infrastruktūros plėtros bei pramoninių ir logistikos patalpų projektus.

Kauno LEZ’e iškils modernus baldų fabrikas: projekto imasi „YIT Lietuva“

Iki kitų metų balandžio mėnesio Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje iškils naujas A++ energetinės klasės baldų fabrikas, kurį UAB „Gerų baldų fabrikas“ užsakymu stato darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“. Investicija į 2 aukštų 36 tūkst. m² patalpas, kurios bus skirtos sandėliavimui, sudaro 25 mln. eurų.

Šis plėtros projektas – jau antrasis, kurį bendrovė „YIT Lietuva“ įgyvendina bendradarbiaudama su „Gerų baldų fabriku“. Naujasis statinys įsilies į bendrą Kauno LEZ‘o infrastruktūrą, kurioje prieš dvejus metus buvo baigtas statyti pirmasis baldų fabriko pastatas. Šiuo metu yra atliekami fabriko statybos ir kitų inžinerinių statinių statybos darbai.

Naujasis statinys bus skirtas jau pagamintos produkcijos ir gamybai reikalingos žaliavos sandėliavimui. Darbas fabrike bus organizuojamas 24/7 režimu. Per ketverius metus nuo sandėlio atidarymo jame planuojama sukurti 80 darbo vietų.

„Naujoms patalpoms pasirinkome Kauno laisvąją ekonominę zoną dėl patogios infrastruktūros, galimybės valdymo kaštus paskirstyti dviem greta esantiems fabrikams ir dėl šiai zonai taikomų mokestinių lengvatų. Be to, čia jau sukurti visi inžineriniai tinklai, dauguma pasijungimų bus atlikta nuo jau anksčiau pastatyto pastato – mums tai patogu ir paprasčiau nei kurtis naujoje vietoje“, – sako baldų fabriko vadovas Virginijus Brundza.

Darnios miestų plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas teigia, kad naujosios patalpos išsiskirs itin aukšta A++ energijos klase ir pažangiomis technologijomis, užtikrinančiomis tinkamą mikroklimatą: „Statant pramoninius pastatus, šiuo metu didžiausias rūpestis – energijos išteklių valdymas. Kasmet naujai statomų pastatų nustatyta minimali energetinė klasė vis kyla.  Naujasis fabrikas šiuo atžvilgiu bus vienas inovatyviausių Lietuvoje su sava saulės jėgaine ant stogo.“

„Drįstu sakyti, kad įdiegtų technologijų atžvilgiu šis baldų fabrikas bus vienas moderniausių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Nors savo paskirtimi tai tipiškas pramoninis statinys, stengiamės, kad architektūriniai sprendimai būtų kuo draugiškesni aplinkai, darniai susijungtų su kitu greta esančiu fabriku, bei sudarytų vieningą įmonės pastatų ansamblį, kuris būtų lengvai identifikuojamas ir neprarastų tapatumo“, – dalijasi pastato architektas, UAB „Kita kryptis“ vadovas Tomas Kriaučiūnas.

Šį balandį pradėti pastato statybos darbai vykdomi pažangiais metodais. Pastato projektas parengtas ir vykdomas taikant skaitmeninių technologijų BIM modelį,  žemės darbų kiekiai matuojami atliekant skenavimą drono pagalba ir specialia programine įranga, statybos darbai vykdomi taikant LEAN metodiką.

Kelio darbų sezonas įsibėgėja: ką būtina žinoti vairuotojams?

Jau nuo kovo vidurio Lietuvoje prasidėjo kelininkų sezonas, kuris tęsis iki pat gruodžio. Nors jo įkarštis tradiciškai planuojamas vasarą, o asfaltavimo darbuotojai intensyviau imasi vėlyvą rudenį, šiuo metu kelio darbai sparčiai įsibėgėja. Todėl specialistai ragina vairuotojus būti itin atidiems, sekti informaciją apie eismo pokyčius ir saugoti tiek save, tiek kelininkus. Anot ekspertų, tik važiavimas leistinu greičiu, taisyklių paisymas ir dėmesingumas užtikrina galimų nelaimių prevenciją keliuose.

Atidumo vis dar trūksta

Nors informacijos apie kelių remontą – apstu ir vairuotojai gali tinkamai pasiruošti kelionei, kelių tiesimo, remonto ir dangos atnaujinimo darbus vykdančios bendrovės „YIT Lietuva“ infrastruktūros verslo vadovas Aurelijus Braželis pastebi, jog eismo dalyviai kelininkų atžvilgiu vis dar neretai stokoja tolerancijos bei kantrybės. Tačiau, anot pašnekovo, reiktų atsižvelgti, kad darbus lemia daugybė dedamųjų, todėl ne visus procesus pavyksta numatyti iš anksto.

„Kelio darbų trukmė priklauso nuo daugybės faktorių – projekto kokybės, rangovo pasiruošimo ir kompetencijos, techninės priežiūros, medžiagų tiekimo, oro sąlygų, užsakovo požiūrio ir kitų veiksnių. Dalį jų galime prognozuoti, tačiau visuomet yra tikimybė, kad kažkas pasikeis ir projekto trukmė taip pat koreguosis“, – tikina A. Braželis.

„YIT Lietuva“ atstovas atkreipia dėmesį – padėti kelininkams gali kiekvienas vairuotojas. Tai padaryti, pirmiausia, galima atkreipiant dėmesį į kelio ženklus, šviesoforus ir kitus ribojimus.

„Nors vairuotojų sąmoningumas kasmet auga, vis dar nemaža rizika išlieka būti nepastebėtiems kelyje. Statistika rodo, jog pastaraisiais metais įvyksta daug nelaimių, kurių priežastis – neatidumas. Kelyje dirbantys darbuotojai nukenčia dėl to, jog dėmesys vairuojant sutelkiamas ne į eismo pokyčius, o mobiliuosius telefonus ar kitus įrenginius“, – akcentuoja A. Braželis.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės antrosios kuopos vadas Donatas Mankauskas teigia, kad tarp pažeidimų, kuriuos vairuotojai daro kelių darbų metu, dažniausiai viršijamas leistinas greitis. „Jei vyksta didesni kelio remonto darbai, statomas šviesoforas ir ribojamas eismas. Visgi pasitaiko, kad net užsidegus raudonai šviesai, vairuotojai nestoja ir bando važiuoti toliau“, – teigia policininkas.

Anot D. Mankausko, laimei, rimtų eismo įvykių remontuojamuose kelio ruožuose pasitaiko retai, tačiau vairuotojams, pažeidžiantiems kelių eismo taisykles remontuojamuose kelio ruožuose, taikomos įprastos taisyklėse numatytos bausmės.

Saugumas – pagrindinis prioritetas

D. Mankausko teigimu, dažniausia nelaimių priežastis – nukreiptas nuo kelio dėmesys. Anot policininko, nesvarbu, ar važiuojama įprastu keliu, ar tokiu, kur atliekami kelio darbai – užsiėmimas pašaliniais dalykais visuomet padidina nelaimių riziką.

„Įsivaizduokime magistralėje vykstantį kelio remontą ir vairuotoją, važiuojantį 110 km/h greičiu – jei pastarasis nukreips dėmesį bent porai sekundžių, jis nepastebės atsiradusių ženklų, staiga susiaurėjusio kelio ir pan. Taip gali nutikti nelaimė“, – pasakoja policijos atstovas, įsitikinęs, kad geriausia vairuotojų pagalba kelininkams – dėmesingumas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patarėjas eismo organizavimo klausimais Rimantas Baravykas teigia, kad sostinės vairuotojus saugiau važinėti skatina kartais mažai pastebimi sprendimai. Vienas tokių sprendimų – sumani šviesoforų valdymo sistema.

„Neretai ji skaičiuoja važiavimo greitį. Tarkime, du vairuotojai važiuoja 60 km/h greičiu, o trečiasis nulekia 90 km/h. Sistema tai užfiksuoja, perskaičiuoja eismą ir prie kito šviesoforo jie visi sustoja. Dėl vieno vairuotojo noro važiuoti greičiau. Tai kasdienis pavyzdys apie požiūrį į eismo saugumą. Todėl kitąmet jau pradėsime mieste taikyti vidutinio greičio kontrolę. Tikimės, jog tai leis išvengti ir kamščių, ir pagerins darbo sąlygas kelininkams“, – pasakoja R. Baravykas.

Iki kol mieste atsiras vidutinio greičio kontrolė, padėsianti ir kelininkams, A. Braželis įvardija, kaip pastarieji planuoja savo darbo dieną.

„Jei objektas yra mieste, darbai pradedami pasibaigus rytiniam eismo pikui ir baigiami prieš pat vakarinį. Specializuoti darbai – asfalto dangos frezavimas, asfalto klojimas – atliekami naktimis arba savaitgaliais. Tuomet, kai eismo intensyvumas yra mažiausias. Sudėtingiausi darbai – viešojo transporto juostose. Čia pradedame dirbti po paskutinio troleibuso reiso ir gatvę paruošiame pirmojo startui. Savo ruožtu darbus užmiestyje vykdome įrengę statybvietes, sustatę šviesoforus. Tačiau, kur bebūtume, rūpinamės tiek vairuotojų, tiek savo darbuotojų saugumu. Statome kelio ženklus, užtvarus, šviesoforus, pasitelkiame eismo reguliuotojus ir kitas priemones“, – apibendrina A. Braželis.

Informacijos – daugybė

Darbų sezoną jau pradėję kelininkai vairuotojams primena – visa informacija apie eismo pokyčius yra ypač lengvai surandama. Todėl YIT Lietuva“ vadovas A. Braželis ragina nuolatos patikrinti www.eismoinfo.lt svetainę.

„Joje galima rasti visą informaciją apie vykdomą kelių rekonstrukciją bei eismo ribojimus Šią informaciją skelbia ir radijo programos. Taip pat rekomenduojame naudotis išmaniosiomis navigacijos programėlėmis. Jose pateikiami aktualūs duomenys apie atliekamus darbus“, – pataria A. Braželis.

Savo ruožtu  R. Baravykas sostinės vairuotojus ragina tikrinti Vilniaus savivaldybės interneto svetainę www.vilnius.lt. Joje galima rasti tiek reikiamus duomenis, tiek interaktyvų planuojamų bei atliekamų darbų žemėlapį. Informacija apie eismą sostinėje nuolatos skelbiama ir įmonės „Susisiekimo paslaugos“ interneto svetainėje www.vilniustransport.lt.

„Vairuotojams taip pat siūlau stebėti keliuose esančias elektronines informacines lentas. Jose rašoma, kokiose gatvėse remonto darbai yra atliekami“, – priduria R. Baravykas.

Į kelių remonto darbus nurodančias programėles ir informacijos šaltinius atkreipti dėmesį pataria ir D. Mankauskas, teigdamas, kad artėjantis vasaros kelio darbų sezonas tikrai pareikalaus iš vairuotojų kantrybės: „Tikrai teks kur nors stabtelėti ir palaukti, tačiau minėtos programėlės gali labai praversti iš anksto planuojantis keliones.“

Apklausa: kiek lietuviams užtrunka įsirengti būstą ir persikelti į naujus namus?

Beveik trečdalis (31 proc.) lietuvių mano galintys būstą įsirengti patys, ir tik kiek daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) planuoja kreiptis į interjero dizainerius. 26 proc. naujakurių teigia atsisakantys profesionalių interjero konsultacijų, nes jos jiems per brangios. Šiuos lietuvių įpročius įsirenginėjant namus atskleidė darnios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva atliktas tyrimas. Interjero dizainerė Dovilė Sakevičė sako, jog, atsisakius profesionalios pagalbos, namų įsirengimo terminas gali būti dvigubai ilgesnis.

„Jaukūs ir gražūs namai – kiekvieno žmogaus svajonė. Nebus klaidinga sakyti, kad dabar, pandemijos akivaizdoje, namai tapo svarbiausia vieta, kurioje praleidžiame didžiąją laiko dalį ir kuri turi išpildyti daugiau lūkesčių nei įprasta – būti ne tik poilsio, bet ir darbo, laisvalaikio erdve. Tinkamai įsirengti namus – svarbus ir rimtas uždavinys, reikalaujantis itin didelio pasiruošimo.  Matome, kad didžioji dalis mūsų klientų į tai žvelgia labai rimtai“, – teigia bendrovės „YIT Lietuva“ NT  rinkodaros ir pardavimų vadovė Jurga Vilkenė.

Namų įsirengimas reikalauja laiko, specifinių žinių, patirties ir pastangų – tiek priimant sprendimus dėl būsto plano ir apdailos, tiek renkantis santechnikos įrengimus ar planuojant interjero stilių bei koloritą.

Trečdalis lietuvių tikisi namus savarankiškai įsirengti trumpiau nei per pusmetį

„YIT Lietuva“ užsakymu tyrimų bendrovės „Norstat“ atliktas tyrimas parodė, kad trečdalis (33 proc.) lietuvių tikisi būstą savarankiškai įsirengti per 3 – 6 mėnesius, kiek daugiau nei trečdalis (34 proc.) – per 6 – 12 mėnesių.

J. Vilkenės teigimu, tik penktadalis (18 proc.) žmonių yra pasirengę savarankiškam namų įrengimui skirti daugiau nei metus: „Noras kuo greičiau įsikurti įsigytame būste – suprantamas. Tačiau įrengimo procesas susideda iš daugybės dalių. Kuo anksčiau pradedamas dėlioti būsimų namų planas, išgryninami norai, surandami dizaineriai ar net sutariama su medžiagų bei baldų tiekėjais – tuo sklandžiau vyksta ir trumpiau trunka darbai. Visgi, įsirengimo procesas dažnai kinta ir natūraliai užtrunka ilgiau nei tikėtasi.“

Interjero dizainerė D. Sakevičė antrina, kad visi, pradėję būsto įrengimo darbus, planuoja juos baigti kuo greičiau, bet realybė – kitokia. „Dirbant su interjero dizaineriu, nedideli – iki 3 kambarių – būstai vidutiniškai yra įrengiami per pusmetį. Individualaus namo ar kotedžo įrengimo terminas yra ilgesnis – nuo 6 iki 9 mėnesių. Tokie terminai galioja tuomet, jei viskas vyksta sklandžiai – įrengimo komanda nevėluoja atlikti darbų, medžiagos, technika ir baldai pristatomi laiku, neatsiranda kitų techninių kliūčių“, – pasakoja specialistė.

„YIT Lietuva“ atstovė J. Vilkenė priduria, kad klientai, besiimantys būstą įsirengti patys, būna nusiteikę itin ryžtingai, tačiau taip pat turėtų numatyti ir galimas klaidas: „Norint įsirengti būstą, reikia žinoti daugybę subtilybių, išmanyti darbų procesus, ieškoti geriausių sprendimų. Vieniems tai pavyksta geriau, kitiems – prasčiau. Iš savo klientų patirčių matome, kad būsto įrengimo klaidos vėliau neišvengiamai išryškėja, tenka kreiptis į profesionalus ir vėl skirti nemažai investicijų. Taigi vienas svarbių dalykų prieš imantis būstą įsirengti patiems – įvertinti savo kompetencijas, nesidrovėti konsultuotis su patyrusiais žinovais.“

Tyrimo duomenimis, realistišką savarankiško namų įrengimo trukmę planuoja 40 – 49 metų vyrai: 42 proc. šios amžiaus grupės apklaustųjų savarankiškai būstą tikisi įsirengti per pusmetį ar vienerius metus.

„Tikėtina, kad ši amžiaus grupė jau yra anksčiau patyrusi, ką reiškia įsirengti būstą patiems.  Jų lūkesčiai yra pagrįsti ankstesne patirtimi. Pirmojo būsto įrengimas savo jėgomis yra geriausia mokykla – vėliau šiuose namuose gyvenantys žmonės įgunda pamatyti, kur yra padarytos klaidos ir stengiasi jų vengti įsirenginėdami antruosius namus. Žinoma, kad dirbant su interjero specialistais tokių klaidų rizika gerokai mažesnė“, – įspėįa D. Sakevičė.

Interjero įsirengimą gali sutrumpinti geri techniniai planai

Tyrimo duomenimis, 17 proc. apklaustųjų teigė planuojantys į interjero dizainerį kreiptis tik dėl konsultacijų, 13 proc. – tik dėl interjero koncepcijos ir 8 proc. – tik dėl techninių brėžinių.

„Norėdami sutrumpinti namų įrengimo trukmę, turėtume pradėti nuo techninių planų parengimo. Šie planai turi būti paruošti prieš pradedant apdailos meistrų darbą: prieš tai, kol yra išdėstomi baldai, įrengiama santechnika, elektros instaliacija, lubos ir apšvietimo nišos. Tad pasirinkimas pasitelkti interjero dizainerį bent jau dėl techninių brėžinių yra teisingas ir leidžia išvengti vėlesnių klaidų“, – lietuvių įpročius komentuoja D. Sakevičė.

Ji priduria, kad taip pat svarbu yra sustyguoti darbus, jų eiliškumą, sudaryti reikiamų medžiagų poreikio grafiką, numatyti, kokiu prioritetu ir kokiu terminu turi būti išsirenkamos, užsakomos ir nuperkamos medžiagos. Paprastai tuo rūpinasi interjero dizaineriai, kurie nuima šią sunkią naštą nuo naujakurių pečių.

Anot J. Vilkenės, naujakuriai, apsiimantys šias užduotis atlikti patys, turi būti akyli – stebėti meistrų darbą, prižiūrėti tikslų įrangos bei medžiagų atvežimą.

Interjero dizainerių sprendimais nepasitiki tik maža dalis apklaustųjų

Atliktas tyrimas parodė, jog dauguma lietuvių pasitiki interjero dizainerių sprendimais, tačiau su jais nebendradarbiauja dėl kitų priežasčių. Tik 6 proc. žmonių teigė nepasitikintys dizainerių nuomone, tarp jų nepasitikėjimą interjero specialistams daugiau išreiškė vyrai (7 proc.) nei moterys (5 proc.).

Pasak „YIT Lietuva“ atstovės J. Vilkenės, dažniausiai minima priežastis, dėl kurios vengiama kreiptis į interjero dizainerius, yra kaina: 30 proc. apklaustų moterų ir 21 proc. vyrų teigė, jog jiems ši paslauga yra per brangi.

„Vertinant pagal namų ūkio dydį, interjero dizainerio atsisakymą dėl paslaugų brangumo dažniausiai nurodė trijų asmenų šeimos (33 proc.). Mažiausiai šis kriterijus yra svarbus dviejų asmenų ir daugiau nei penkių asmenų šeimoms“, – teigia J. Vilkenė.

Didžiausią biudžeto dalį skirti ilgaamžiams sprendimams

D. Sakevičės teigimu, namus įrengiant savarankiškai, pirmiausiai reikėtų numatyti, kur bus skiriamos didžiausios investicijos. Ji pataria jas planuoti kokybiškai atliktiems apdailos darbams, patvariai grindų dangai, kokybiškoms plytelėms, durims, santechnikos prietaisams ir buitinei technikai, integruojamų baldų medžiagiškumui.

Dizainerei pritaria J. Vilkenė, teigdama, kad derėtų iš anksto nusimatyti, kokius namuose esančius objektus norėsis keisti rečiau, kurie turės tarnauti bent keletą metų ar ilgiau. „Ilgaamžiai objektai tikrai verti didesnių investicijų, taip siekiant kokybės ir patvarumo. Juk prastos kokybės grindys gali būti lengvai sugadintos, o jas pakeisti ne tik kainuos, bet ir užtruks, teks atlikti nemažą remontą. Tuo tarpu baldus ar smulkias interjero detales pakeisti kur kas paprasčiau“, – sako „YIT Lietuva“ atstovė.

Tvarumas statybose – kodėl ateities pastatus svarbu statyti jau šiandien?

Norint išsaugoti planetą ateities kartoms svarbu visose žmonių veiklos srityse siekti tvarumo. Viena iš šių sričių – statybos ir NT vystymas. Europos komisijos duomenimis, pastatai lemia maždaug trečdalį visos šiltnamių dujų emisijos, todėl ES siekiant tikslo iki 2050 metų tapti klimato požiūriu neutralia, statybų sektoriui taip pat svarbu pasitempti. Darnios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas yra įsitikinęs, kad tvaresni ir aplinkai draugiški pastatai gali stipriai mažinti įtaką klimato kaitai ir, tuo pačiu, užtikrinti patogesnį bei taupesnį žmonių gyvenimą juose.

Statybos – vienas didžiausių CO2 šaltinių

Tokiam įsitikinimui yra išties nemažai pagrindo. Europos komisijos paskaičiavimais, pastatai suvartoja maždaug 40 proc. visos pagaminamos energijos ir lemia daugiau nei trečdalį visos šiltnamio dujų emisijos. Tai išties reikšminga dalis, kurią sumažinus ar eliminavus būtų galima svariai prisidėti prie klimato kaitos stabdymo.

„Pastatai ir jų statyba neišvengiamai turės tapti vis tvaresni. Ir kuo sparčiau nekilnojamojo turto vystytojai bei visas statybų sektorius žengs žaliąja kryptimi, tuo reikšmingiau prisidės prie klimato balanso atstatymo. Tam reikia peržiūrėti statybų procesus, naudojamas medžiagas, taikomus metodus ir ieškoti racionaliausių bei tvariausių sprendimų“, – sako K. Vanagas.

Emisijos mažinimo tikslus kelia ir ES, ir Lietuvos NT vystytojai

Tvaresnius sprendimus ir medžiagas taikantis statybų sektorius, K. Vanagas įsitikinimu, gali padėti pasiekti Paryžiaus susitarime ir Europos Žaliajame kurse iškeltus CO2 emisijos mažinimo tikslus, kurie tampa vis ambicingesni. Praėjusių metų pabaigoje Europos Vadovų Taryba patvirtino naują išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslą. Siekiama ne vėliau kaip 2030 metais grynąjį šiltnamio dujų efektą, lyginant su 1990 metais, ES valstybėse sumažinti ne mažiau kaip 55 proc. Iki 2050 metų ES siekia tapti klimato požiūriu neutralia – kitaip tariant, užtikrinti, kad į aplinką būtų išmetama ne daugiau CO2 nei absorbuojama.

„Sekdami YIT korporacijos pavyzdžiu bendrovėje „YIT Lietuva“ išsikėlėme tikslą visuose savo vystomuose projektuose iki 2030 metų CO2 emisiją sumažinti perpus. Jau 2020 metų pradžioje pradėjome skaičiuoti ir vertinti savo vystomų projektų CO2 pėdsaką ir siekiame jį mažinti. Todėl, 2020 m. pradėjome skaičiuoti ir vertinti CO2 suvartojimą savo veikloje. Tik žinodami tikslius skaičius žinosime kiek ir kokius sprendimus reikia taikyti, kad pasiekti užsibrėžtus ateities tikslus.

Tam pasitelkiamos įvairios priemonės jau šiandien. Savo veikloje naudojame tik žaliąją energiją, perdirbime seną asfaltą ir naudojame jį pakartotinai, vystomuose projektuose bei savo biuruose diegiame energiją taupančius sprendimus bei išmaniuosius apšvietimo valdymo sprendimus, statybvietėse naudojame tik žemos įtampos apšvietimą. Netolimoje ateityje planuojame plėsti šiukšlių rūšiavimą objektuose ir mokyti savo darbuotojus, kaip tai daryti tinkamai“, – pasakoja K. Vanagas.

Statant svarbu galvoti apie pastatų eksploataciją

Kartu didelis dėmesys privalo būti skiriamas ne tik statybos darbų, bet ir pačių statomų pastatų tvarumui, draugiškai aplinkai jų eksploatacijai. To, anot K. Vanago, siekiama statyboms naudojant tvaresnes medžiagas, kurių gamybos metu išskiriama mažiau CO2 bei mažiau energijos naudojančius sprendimus.

„Būtent pastato eksploatacijos metu išskiriama didžioji jam tenkančios CO2 emisijos dalis. Apskaičiuota, kad 4000 tūkst. kv. m ploto pastatas, įskaitant statybų ir eksploatacijos CO2 pėdsaką, iš viso į aplinką per metus išskiria maždaug 14,2 tūkst. tonų šiltnamio dujų. 85 proc. šio kiekio išskiriama pastatą eksploatuojant, 13 proc. emisijos tenka statybos medžiagų gamybai ir tiekimui į statybų aikštelę ir vos 2 proc. pačiam statybos darbų etapui. Kitaip tariant, kuo daugiau dėmesio projektavimo metu skiriama tvariai būsimo pastato medžiagiškumui ir įrangai, tuo labiau galima sumažinti jo poveikį aplinkai“, – sako K. Vanagas.

Į statybas sugrįžta mediena

Plėtojant gyvenamuosius namus, verslo centrus ir kitus pastatus šiandien didelis dėmesys skiriamas jų energiniam efektyvumui, pažangioms šildymo, vėdinimo ir vėsinimo sistemoms bei kitiems “žaliesiems“ sprendimams.

„Ne mažiau svarbus dalykas yra statyboms naudojamos medžiagos. Daugiausiai CO2 emisijos tenka pastatų betoninėms horizontaliosioms konstrukcijoms – perdangoms, sijoms, todėl vis dažniau pasirenkamos tvaresnės medžiagos – pavyzdžiui, mediena, kurios apdirbimo technologijos yra stipriai patobulėjusios. Į madą sugrįžtanti mediena palieka mažesnį CO2 pėdsaką nei daugelis kitų statybinių medžiagų ir gali būti panaudojama ilgaamžėms statinių konstrukcijoms arba kaip apdailos detalė. Tad labai realu, kad ateityje matysime vis daugiau visuomeninės ir administracinės paskirties statinių būtent iš medinių konstrukcijų“, – sako K. Vanagas.

Tvarūs pastatai – švaresnei planetai ir laimingesniems žmonėms

Anot jo, pastatuose užtikrinat tvarumo kriterijus tuo pačiu kuriama ir geresnė gyvenamoji aplinka, užtikrinami mažesni pastatų eksploatacijos kaštai. Be to, statybos medžiagų pasirinkimas turi įtakos ir patalpų mikroklimatui, reikiamos temperatūros ir drėgmės jose užtikrinimui.
„Investicijos į pastatų tvarumą ne tik prisideda prie klimato kaitos stabdymo, bet ir suteikia papildomą vertę jų naudotojams. O juk įvairiuose pastatuose žmogus praleidžia apie 90 proc. savo laiko! Tad kuo pastatai ir miestai bus tvaresni, tuo geriau bus tiek jų gyventojams, tiek visai mūsų planetai“, – sako Kęstutis Vanagas.

Tyrimas: Gyventojų banko paskolos ar pradinis įnašas negąsdina – sunkiausia būstą išsirinkti

Būsto rinkai šalies didmiesčiuose nemažinant apsukų vis daugiau gyventojų siekia įsigyti savo svajonių namus. Visgi nusipirkti būstą – tai ne tas pats, kas naujus batus ar televizorių. Dėl to tokį pirkinį planuojantiems gyventojams paprastai kyla nemažai klausimų ar sunkumų. Kaip rodo darnios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva atlikta Lietuvos gyventojų apklausa, didžiausiu iššūkiu gyventojams šiandien tampa ne, lėšų sukaupimas pradiniam įnašui, o paties būsto pasirinkimas.

Lūkesčiams augant būstą išsirinkti tampa vis sunkiau

Beveik pusė (47 proc.) apklausos dalyvių teigė, kad būsto pirkimo procese sudėtingiausias jiems buvo būtent pats pirmasis etapas – tinkamo būsto paieškos. Tuo tarpu 39 proc. buvo sunku sukaupti pradinį įnašą. Kas ketvirtam gyventojui kilo iššūkių tvarkant būtinus formalumus, o taip pat būstą įsirengiant. Tuo metu perkant būstą gyventojams yra lengviausia įsivertinti savo galimybių ribas. Maždaug pusei gyventojų tai nesukelia jokių rūpesčių.
„Rinkos dinamika Lietuvos didmiesčiuose pastaruoju metu yra tokia, kad gyventojams būsto paieškos gali tapti išties nemenku iššūkiu. Viena vertus, sostinėje ar Kaune yra plėtojama daug naujų projektų, tačiau kartu, esant aukštai paklausai, butai pakankamai greitai nuperkami. Be to, gyventojų būstui keliama kokybės kartelė tampa vis aukštesnė – pirkėjai ieško geriausiai jų poreikius atitinkančio būsto, todėl nėra linkę toleruoti trūkumų ar daryti didelių kompromisų dėl projekto vietos, kokybiško įrengimo ar išplanavimo, o taip pat ir namo aplinkos“, – pastebi bendrovės „YIT Lietuva“ rinkodaros ir pardavimų skyriaus vadovė Jurga Vilkenė.

Nori daugiau informacijos apie teritorijų plėtrą

Atlikta apklausa taip pat atskleidė, kokios informacijos įsigyjant būstą gyventojams trūksta labiausiai. Paaiškėjo, kad daugeliui gyventojų praverstų informacija apie tolimesnį teritorijos aplink pasirinktą namą vystymą – t.y. šalia planuojamus projektus, infrastruktūros pokyčius, naujų namų aukštingumą. Tokios informacijos pasigenda pusė būstą pirkti ketinančių gyventojų. Dar 41 proc. trūksta techninės informacijos apie patį būstą – kokybės sertifikatų ar techninių brėžinių.
„Gyventojai jau pasimokė iš tokių atvejų, kuomet daugiabučių projektai yra plėtojami visiškai neatsižvelgiant į žmonių poreikius, o teritorijos aplink vieną namą galiausiai apstatomos taip, kad jose nelieka erdvės nei vaikų žaidimo aikštelėms, nei rekreacinėms zonoms. Gyventojai taip pat jau suvokia, kad nuo aplinkinės infrastruktūros plėtros nemaža dalimi priklauso ir būsto vertė, jos augimo perspektyvos. Dėl to įsigydami NT gyventojai jau stengiasi pasidomėti tolimesniais teritorijos vystymo planais, tačiau dar ne visuomet žino, kur tokią informaciją rasti. Ji paprastai skelbiama savivaldybių interneto svetainėse“, – sako Jurga Vilkenė.

Lietuviai pirkti būstą vis labiau įgudę

Apklausa taip pat parodė, kad ketvirtadalis gyventojų norėtų geriau susipažinti ir su būsto pirkimo bei finansavimo sutartimis iki jų pasirašymo. Dar 16 proc. respondentų pasigenda daugiau informacijos apie būsto kainas. Tuo metu daugiausiai pagalbos gyventojams reikia siekiant sužinoti, kokius veiksmus ir kada reikia atlikti perkant būstą. Šį aspektą paminėjo 44 proc. apklausos dalyvių. Maždaug trečdaliui gyventojų pagalbos norėtųsi derantis dėl paskolos sąlygų su banku.
Banko „Swedbank“ būsto finansavimo srities vadovė Žydra Rakauskaitė pastebi, kad gyventojai pastaruoju metu patys ėmė aktyviau domėtis būsto įsigijimo klausimais iš anksto ir daugiau laiko skiria susipažinimui su banko siūlomomis finansavimo sąlygomis bei kitais būsto pirkimo niuansais. Dėl to rūpesčių ar klausimų pasirašant būsto paskolos sutartis kyla vis mažiau.
„Siekiame gyventojams kuo aiškiau pateikti visą svarbią informaciją ir suteikti reikiamas konsultacijas. Kartu matome, kad ir pačių gyventojų finansinis raštingumas didėja – daugeliui būsto paskola jau nėra kažkas nesuprantamo ar neįprasto, dėl to vis dažniau gyventojai daugelį su būsto įsigijimu susijusių žingsnių atlieka savarankiškai. Mūsų turimi duomenys rodo, kad perkant būstą kompetentingos konsultacijos ir patarimai gyventojams išlieka itin svarbūs. Dėl to tam skiriame daug dėmesio“, – sako Ž. Rakauskaitė.

Vienas svarbiausių žingsnių – galimybių įsivertinimas

Banko atstovė pažymi, kad būsto finansavimo procesas nėra toks sudėtingas, kaip kartais gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Tiesiog gyventojams visuomet svarbu ir patiems labiau juo pasidomėti bei nebijoti užduoti rūpimų klausimų bankų darbuotojams – tam, kad neliktų jokių neaiškumų.
„Mūsų klientų patirtis taip pat rodo, kad dažniausiai sudėtingiausias žingsnis yra būstą išsirinkti. Tai padarius procesas paprastai būna gan greitas ir nesudėtingas. Daugelį veiksmų klientai atlieka savarankiškai, o banko darbuotojo įsitraukimas reikalingas tik priimant sprendimą dėl kreditavimo sąlygų, taip pat jas detaliai paaiškinat prieš būsto kredito sutarties pasirašymą“, – sako Ž. Rakauskaitė.
Tiesa, ji pažymi, kad gyventojams, siekiantiems būstą įsigyti su paskola, visuomet svarbu pasistengti objektyviai įvertinti savo galimybes, nors tai nebūtinai yra lengva.
„Svarbu atsižvelgti ne tik į dabartinę savo finansinę situaciją, bet pagalvoti ir apie ateitį, įsivertinti įvairius galimus scenarijus – pavyzdžiui, kas nutiktų, jei staiga namų ūkio pajamos sumažėtų. Prieš svarstant pasirašyti būsto kredito sutartį, siūlytume pabandyti kelis mėnesius iš eilės atsidėti būsimą paskolos įmoką ir įvertinti, ar tai nesukelia didelių nepatogumų. Taip pat svarbu pagalvoti ir apie taupymo būdus, kurie atsiradus neplanuotoms išlaidoms ar netikėtai sumažėjus pajamoms leistų ir toliau džiaugtis kokybišku gyvenimu, turimų įsipareigojimų nepaverčiant finansine našta“, – pažymi Ž. Rakauskaitė.
Bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva tyrimų kompanija „Norstat“ Lietuvos gyventojų apklausą atliko šių metų sausio-vasario mėn. Apklausoje dalyvavo 500 vyresnių nei 18 metų Lietuvos gyventojų, kurie per pastaruosius penkerius metus įsigijo būstą.

Piliamiestis toliau plečiasi – Neries krantinėje Kaune iškils dar vienas modernus daugiabutis

Dešiniojoje Neries krantinėje Kaune, kitapus laikinosios sostinės senamiesčio, tęsiami šiuolaikiško Piliamiesčio gyvenamųjų namų kvartalo plėtros darbai. Projekto vystytoja, darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“, pradeda jau 10-ąjį plėtros etapą, kurio metu kvartale iškils modernus Norviliškių pilies vardu pavadintas daugiabutis.
Dviejų korpusų 6 ir 4 aukštų A+ energinio efektyvumo klasės name bus įrengti 54 butai, kurių bendras plotas sieks 2980 kv. m. Pirmojo namo aukšto butai turės erdvias terasas lauke, o penktojo aukšto gyventojams jos bus įrengtos ant stogo – tokio tipo butai buvo itin paklausūs ir ankstesniuose projekto etapuose. Likusių butų gyventojai grynu oru ir atsiveriančiais vaizdais galės mėgautis itin erdviuose balkonuose. Butų kvadratinio metro kaina prasidės nuo 1793 eurų.

„Per keletą paskutiniųjų metų dešinioji Neries krantinė Kaune pasikeitė neatpažįstamai, o tolimesnė Piliamiesčio plėtra prie šių pokyčių tik dar labiau prisidės. Urbanistinis kvartalas darniai įsiliejo į bendrą Kauno urbanistinį kraštovaizdį, o kvartalo plėtra davė impulsą ir aplinkinės infrastruktūros plėtrai bei teigiamai paveikė miesto plėtros procesus“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Dešimtąjį plėtros etapą planuojama užbaigti iki kitų metų pabaigos, o pirmieji gyventojai į naująjį Norviliškių pilies namą turėtų įsikelti 2022-aisiais. Kitų metų pavasarį planuojama pradėti ir dar vieno prestižinės klasės daugiabučio statybas. Iš viso iki 2028 metų dešiniojoje Neries krantinėje Kaune turėtų iškilti 20 pastatų

Naująjį daugiabutį architekto Tomo Kriaučiūno komanda suprojektavo atsižvelgdami į puikius Dubingių namo gyventojų atsiliepimus. Naujasis namas išsiskirs erdviomis terasomis ir balkonais, taip pat dideliais langais, užtikrinančiais natūralią dienos šviesą butuose.

Pagal šiuolaikines daugiabučių tendencijas name bus įrengtas efektyvus centrinis kolektorinis grindinis šildymas bei centrinė rekuperacinė sistema, butuose bus įrengtos daugiafunkcinės telefonspynės su lietimui jautriais ekranais ir prie sistemos prijungtomis vaizdo stebėjimo kameromis.

Po naujuoju Piliamiesčio namu bus įrengta talpi 96 vietų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, todėl projekto kiemai priklausys žmonėms ir žaliosioms poilsio erdvėms, bet ne transporto priemonėms.

Kvartalui plečiantis vis labiau vystoma ir aplinkinė susisiekimo bei paslaugų infrastruktūra – atnaujinta į kvartalą vedanti Brastos gatvė, įrengiamos autobusų stotelės, planuojamos naujos parduotuvės ir patalpos verslui.

2018 metais Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir Darnios plėtros akademijos konkurse „Už darnią plėtrą“ Piliamiesčio projektui suteiktas apdovanojimas. Už užtikrintą žengimą į naują teritoriją ir dėmesį bendruomenei Piliamiesčio daugiabučių kvartalas apdovanotas geriausio gyvenamojo projekto kategorijoje.

„YIT Lietuva“ šiuo metu taip pat įgyvendina „Naujasis Skansenas“ urbanistinį projektą atgyjančiame sostinės Šnipiškių rajone, vysto „Matau Vilnių“ namus šalia Tauro kalno bei antrąjį „Raitininkų sodo“ etapą kitapus Kalnų parko. Taip pat Vilniaus Žalgirio g. stato verslo centrą bei gamybinį pastatą Dvarčionių g. Bendrovė visoje Lietuvoje taip pat įgyvendina infrastruktūros bei pramoninių ir logistikos patalpų projektus tarp kurių – magistralinio kelio A1 kelio remonto darbai, skirtingų lygių geležinkelio kelio ir automobilių kelio sankirtos Vievyje įrengimas bei kt.

Dešiniojoje Neries krantinėje Kaune baigtas aštuntasis Piliamiesčio plėtros etapas

Kaune, dešiniajame Neries krante, toliau aktyviai kuriasi modernus Piliamiesčio gyvenamųjų namų kvartalas. Projekto vystytoja, darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“, kitapus Kauno Senamiesčio baigė jau aštuntojo Piliamiesčio daugiabučio statybas.

Užbaigus šį unikalaus kvartalo etapą priešais Kauno pilį iškilo dviejų korpusų 6 ir 4 aukštų gyvenamais namas su 54 butais. Jų plotas siekia 38-100 kv. m. A+ energinio naudingumo klasės daugiabutis aprūpintas gyvenimui prie upės patogiais šildymo ir vėdinimo sprendimais, tokiais kaip grindinis kolektorinis šildymas ir centralizuota mechaninė rekuperacinė sistema. Po namu įrengta erdvi 44 vietų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė bei 15 dviračių saugyklų. Būsto su daline apdaila kaina naujausiame Piliamiesčio name prasideda nuo 1330 eurų už kv. m.

„Dar prieš keletą metų čia buvusioje apleistoje teritorijoje toliau formuojame vieną didžiausių pastarojo dešimtmečio Kauno urbanistinių kvartalų. Šis darnios plėtros projektas reikšmingai prisideda prie stabiliai augančios Kauno nekilnojamojo turto rinkos, miestui grąžina ilgą laiką užmirštas erdves ir atveria naują panoramą į istorinį senamiestį“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Plėtojant kvartalą ypač didelis dėmesys skirtas jo aplinkai, rekreacinei ir aktyvaus laisvalaikio infrastruktūrai – teritorijoje išsaugotas ir sutvarkytas senasis pušynas, įrengtos žaliosios erdvės, vaikų žaidimų aikštelės ir poilsio zonos. Daugiabučio laiptinės išsiskiria garsaus šiuolaikinio menininko Tado Vincaičio-Plūgo darbais.

Neries pakrantėje taip pat nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai ir įrengtas amfiteatras, iš kurio atsiveria Senamiesčio su Kauno pilimi panorama. Siekiant užtikrinti saugumą teritorijoje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, o prie įėjimų į laiptines – vaizdo telefonspynės.

Naujųjų namų fasadus puoš projekto architekto Tomo Kriaučiūno s parinktos šiuolaikinės kokybiškos apdailos medžiagos, – o butuose , bus sumontuoti aukšti langai su trijų stiklų paketais bei gyventojų patogumui įrengti stikliniai prancūziški balkonėliai.

Tolimesnė Piliamiesčio plėtra numatyta jau artimiausiu metu. Devintojo namo statybos kvartale bus užbaigtos 2021 metų pradžioje, o dar vieno, dešimtojo, namo statybos turėtų prasidėti dar šiemet. Planuojama, kad iš viso iki 2028 m. dešiniajame Neries krante iškils 20 pastatų, o čia apsigyvens apie 2000 gyventojų.

2018 m. kvartalas Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir Darnios plėtros akademijos konkurse „Už darnią plėtrą“ buvo įvertintas geriausio gyvenamojo projekto apdovanojimu.

„YIT Lietuva“ šiuo metu taip pat įgyvendina projektus Vilniuje: urbanistinį projektą atgyjančiose Šnipiškėse „Naujasis Skansenas“, „Matau Vilnių“ namus šalia Tauro kalno bei antrąjį „Raitininkų sodo“ etapą kitapus Kalnų parko.

Piliamiesčio daugiabučių namų kvartale menininko T. Vincaičio-Plūgo piešiniai

Kažkada iš už griūvančios Geležinės uždangos į Lietuvą graffiti meną parvežęs menininkas Tadas Vincaitis-Plūgas daugiausiai dėmesio šiandien skiria piešiniams ant sienų – jo kūriniai puošia ne vieno pastato Kaune sieną, juos išvysti galima ne tik Lietuvos, bet ir Vokietijos miestuose. Šiuo metu menininkas darbuojasi ir prie interjero sprendimų – jis puošia prie Neries ir Nemuno santakos besikuriančio Piliamiesčio daugiabučių laiptinių sienas.

T. Plūgas savo kūrybos nelinkęs vadinti graffiti ir sako, kad populiarėjanti sienų puošyba vis labiau suvokiama ne kaip vandalizmas, o kaip miesto identiteto dalis, įdomi tiek jo gyventojams, tiek svečiams.

– Jūs laikomas vienu iš graffiti ir gatvės meno pradininkų Lietuvoje, tačiau piešti pradėjote kur kas anksčiau. Kada nusprendėte vietoj drobės rinktis miesto sienas?

 – Piešiu nuo vaikystės, baigiau taikomosios dailės mokyklą, studijavau architektūrą, įgijau sienų dekoruotojo specialybę. Tad nors kryptingos vizijos neturėjau, intuityviai pasirinkus šias specialybes, viskas išsirutuliojo į dabartinę veiklą. O piešimas ant sienų mano gyvenime atsirado 1989 m. pirmą kartą išvykus į Vakarų Vokietiją – ten grafičiais išmarginti ne tik pastatai, bet ir tiltai ar traukiniai. Bandžiau visa tai imituoti grįžęs į Lietuvą – atsiradus internetui ir daugėjant informacijos, tokio meno ėmė daugėti ir mūsų gatvėse.

 – Tokiam menui nereikalingos galerijos ar kitos eksponavimo erdvės – jis įsilieja į miesto audinį. Ką tai suteikia kūrėjams ir miestui?

– Pamažu tai virsta atskira turizmo šaka – kai kurių pasaulio miestų sienas puošia pasaulinio garso menininkų darbai, kurių pažiūrėti traukia turistai iš viso pasaulio. Žvelgiant iš miestiečių perspektyvos, piešiniai praturtina miesto vizualinę kalbą, architektūra tampa puošnesnė, o didesni turistų srautai reiškia pridėtinę vertę. Menininko pečius užgula didelė atsakomybė – jis turi vadovautis aukštais kriterijais, pasiūlyti brandžią meninę raišką. Kūryba viešose erdvėse nėra tik savirealizacija, nes prisideda prie estetinio miestiečių ir miesto svečių lavinimo. Kad jo kūryba būtų aktuali, menininkas turi žengti pirmiau už vyraujančias tendencijas.

– Dirbtuvėje kuriančio menininko darbo procesas nieko nestebina – molbertas, teptukai… O kokia yra gatvės kūrėjo darbo eiga?

– Kūrybą matau dvejopai – arba kaip užsakymą, arba kaip saviraišką. Pirmuoju atveju, darbo koncepciją derinu su užsakovu, ieškau tinkamo stiliaus, domiuosi kontekstu. Kurdamas sau dažniausiai imuosi laisvo stiliaus abstrakcijų ir siekiu perteikti ne prasmę, bet emociją. Dažniausiai kūryba siejama su savirealizacija, kitiems ji yra laisvalaikio praleidimo būdas, tretiems –suteikia malonumą. Menininkas iš aplinkos perimtus vaizdinius ir išgyvenimus perteikia savaip – išryškina, kuo jo matymas skiriasi nuo kitų, provokuoja stebėtojo reakciją. Menininkai dažniausiai yra ambicingi, tačiau sėkmingiausi tie, kurie išsaugo lankstumą.

– Neofreskos ir kiti piešiniai ant sienų – itin didelio formato darbai. Kodėl pasirinkote tokį kūrybos formatą ir kuo jis unikalus?

– Viskas kito organiškai – pradėjau paišyti raides, jos sudėtingėjo, papildžiau kūrinius ne tik graffiti, bet ir piešimo bei dizaino elementais. Galiausiai, iš interjero persikėliau į eksterjerą, kur mastelis kitoks – įvykdęs kelis komercinius projektus, apsistojau ties didelio formato darbais. Galiausiai, jie tapo madingi – didelių piešinių pageidauja tiek užsakovai, tiek festivalių rengėjai. Tiesa, tai nėra gatvės menas tikrąja to žodžio prasme – jame trūksta nelegalumo, socialinio nepaklusnumo elemento. Festivalių kūryba atsižvelgia į įvairius reglamentus, taisykles. Tiksliau tokius kūrinius įvardinti kaip neofreskas.

– Šiuo metu vykdote projektą Piliamiestyje, Kaune – piešiniais dekoruojate daugiabučio laiptinės sienas. Kokią viziją siekėte išpildyti šiame projekte?

– Tokia kūryba neprieštarauja pagrindinei menininko veiklai, tačiau vykdant užduotį būtina rasti pastato savininkus ir kūrėją tenkinantį sprendimą. Kiekvienam „YIT Lietuva“ vystomo Piliamiesčio namui suteiktas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilies pavadinimas, todėl sutarėme vaizduoti stilizuotas, atpažįstamas, bet ne itin realistiškas pilis. Kiekvienoje laiptinėje laikomės bendro stiliaus, nežymiai keisdami vieną ar kitą elementą. Menininkas užsakymą turi vertinti atsakingai ir saviraišką apriboti pagal esamas sąlygas. Kadangi istorinės pilys atgimsta šiuolaikinio meno forma, tai leidžia prisiminti šalies istoriją ir ją prikelti kiekvienam suprantamu būdu. O tai suteikia ne tik estetines, bet ir edukacines funkcijas.

Kartu su kintančiu požiūriu į miesto vystymą bei viešąsias erdves sugrįžta ir taikomosios dailės žanras, dažniausiai siejamas su dekoratyvinėmis interjero sienelėmis. Sovietiniais laikais be jų buvo neįsivaizduojama jokia viešoji erdvė. To meto interjero sprendimams būdingas savitas, tačiau griežtai apibrėžtas stilius. Šiandien kūrybinės laisvės daugiau – kuriant freską, galima derinti skirtingas technikas, ieškoti stilistinės išraiškos. Smagu, kad dėmesys viešosioms erdvėms sugrįžta – juk jos neatsiejamos nuo gyventojų gerovės.

– Kaip į jūsų darbus reaguoja bendruomenės ir praeiviai? Ar sulaukiate komentarų iš stebėtojų?

– Kartais man pabaigus piešinį, interneto portaluose pasirodo nuotrauka ir apklausa, ar miestams reikalingas gatvės menas. Siūlau palyginti piešimą su kitomis profesijomis – juk kepėjo neklausiame, ar reikalinga duona, juolab nesiryžtame mokyti ją kepti. Nors dabar gatvės piešiniai sukelia ažiotažą, tačiau ilgainiui tai išsikvėps ir jie bus suvokiami kaip miesto tapatybės dalis.

Dviem Kaune vystomiems projektams – skaitmeninės statybos apdovanojimai

Jau penktą kartą organizuojamame „Lietuvos BIM projektai“ skaitmeninės statybos konkurse net dvi svarbiausios nominacijos atiteko darnios miestų plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ Kaune vystomiems projektams. Svarbiu apdovanojimu įvertinti tiek gyvenamosios, tiek visuomeninės paskirties pastatai. Bendrovės generalinio direktoriaus Kęstučio Vanago teigimu, tai rodo, jog pažangios statybos principai pritaikomi labai skirtinguose projektuose ir prisideda prie tvaraus ateities miesto kūrimo.

Abejuose „YIT Lietuva“ projektuose buvo integruoti BIM – statinio informacinio modeliavimo – principai, kuriuos bendrovė ėmė taikyti viena pirmųjų šalyje. Ši technologija ne tik padeda projektuojant pastatą, bet ir palengvina informacijos apsikeitimą tarp skirtingų projekto dalyvių – užsakovo, architekto, rangovo ir darbų vykdytojų. Skaitmeninis modeliavimas padeda realiu laiku stebėti statybos procesą ir išvengti galimų nukrypimų bei klaidų.

„Šių metų konkursui teikėme du Kaune vystomus projektus – „Piliamiesčio“ gyvenamųjų namų kvartalą ir verslo centrą „SQVERAS“. Jie pasirinkti neatsitiktinai: abu projektai atliepia šiuolaikinių miestiečių patogaus gyvenimo ir produktyvaus darbo poreikius. Taip pat visose šių projektų stadijose buvo nuosekliai taikomi BIM principai. Vertinimo komisija atsižvelgia, kaip jie pasitelkiami planuojant, projektuojant ir statant pastatą, taip pat domisi, kaip pasiekti rezultatai atitinka iškeltus tikslus“, – sako K. Vanagas.

Per penkis metus šiame konkurse viso buvo nominuota per 115 statybos ir infrastruktūros projektų. Skaitmeninis planavimas ne tik padėjo efektyviai juos įgyvendinti, bet ir geriau pritaikyti visuomenės poreikiams.

Svarbūs ir užbaigus projektą

Skaitmeninei statybai šiandien naudojamos pažangiausios technologijos bei programinė įranga. Dalis šių įrankių skirti projekto rengimo etapui: vienais jų galima patogiai kurti skaitmeninius modelius, kitais šie modeliai tikrinami ir rengiamos ataskaitos. Visi projekto dalyviai gali bendradarbiauti naudodamiesi bendra aplinka – naujausios projektuotojų įkeltų dokumentų versijos inžinieriams ir kitiems vykdytojams pasiekiamos bet kur ir bet kada.

„BIM sistemos ne tik leidžia greičiau apsikeisti informacija, bet ir suteikia galimybę statybų aikštelėje naudotis tiek 2D, tiek 3D brėžiniais – juos galima valdyti ir mobiliuosiuose įrenginiuose. Be to, atskiros programos realiu laiku skaičiuoja reikalingų medžiagų kiekį, tikslina sąmatą, padeda sekti išlaidas ir tiksliai prognozuoti galutinį projekto rezultatą. Dar vieni skaitmeninės statybos sprendimai skirti ir darbų saugai bei kokybės užtikrinimui“, – pasakoja „YIT Lietuva“ vadovas.

Nors BIM tik pamažu tampa tvarios statybos standartu, naujosios technologijos vis plačiau naudojamos ne tik planuojant ateities projektus, bet ir prižiūrint jau užbaigtus statinius. Pažangių sprendimų nauda statybomis nesibaigia, mat jos pasitelkiamos ir eksploatuojant pastatus.

„Didžiausias skaitmeninių technologijų privalumas – galimybė per itin trumpą laiką įvertinti įvairias alternatyvas ir pasirinkti optimaliausią variantą. Tai praverčia vystant ne tik gyvenamuosius projektus, bet ir imantis komercinės paskirties statybų, infrastruktūros darbų ar renovacijos. Kaune iškilusių pastatų pamokas taikome naujuose projektuose visoje Lietuvoje, o gauti apdovanojimai liudija, kad investicijos į tvarią ir darnią plėtrą pasiteisina“, – įsitikinęs bendrovės vadovas.

BUTŲ PAIEŠKA ĮSIMINTI BUTAI PAGALBA GYVAI