Category: naujienos

Piliamiesčio daugiabučių namų kvartale menininko T. Vincaičio-Plūgo piešiniai

Kažkada iš už griūvančios Geležinės uždangos į Lietuvą graffiti meną parvežęs menininkas Tadas Vincaitis-Plūgas daugiausiai dėmesio šiandien skiria piešiniams ant sienų – jo kūriniai puošia ne vieno pastato Kaune sieną, juos išvysti galima ne tik Lietuvos, bet ir Vokietijos miestuose. Šiuo metu menininkas darbuojasi ir prie interjero sprendimų – jis puošia prie Neries ir Nemuno santakos besikuriančio Piliamiesčio daugiabučių laiptinių sienas.

T. Plūgas savo kūrybos nelinkęs vadinti graffiti ir sako, kad populiarėjanti sienų puošyba vis labiau suvokiama ne kaip vandalizmas, o kaip miesto identiteto dalis, įdomi tiek jo gyventojams, tiek svečiams.

– Jūs laikomas vienu iš graffiti ir gatvės meno pradininkų Lietuvoje, tačiau piešti pradėjote kur kas anksčiau. Kada nusprendėte vietoj drobės rinktis miesto sienas?

 – Piešiu nuo vaikystės, baigiau taikomosios dailės mokyklą, studijavau architektūrą, įgijau sienų dekoruotojo specialybę. Tad nors kryptingos vizijos neturėjau, intuityviai pasirinkus šias specialybes, viskas išsirutuliojo į dabartinę veiklą. O piešimas ant sienų mano gyvenime atsirado 1989 m. pirmą kartą išvykus į Vakarų Vokietiją – ten grafičiais išmarginti ne tik pastatai, bet ir tiltai ar traukiniai. Bandžiau visa tai imituoti grįžęs į Lietuvą – atsiradus internetui ir daugėjant informacijos, tokio meno ėmė daugėti ir mūsų gatvėse.

 – Tokiam menui nereikalingos galerijos ar kitos eksponavimo erdvės – jis įsilieja į miesto audinį. Ką tai suteikia kūrėjams ir miestui?

– Pamažu tai virsta atskira turizmo šaka – kai kurių pasaulio miestų sienas puošia pasaulinio garso menininkų darbai, kurių pažiūrėti traukia turistai iš viso pasaulio. Žvelgiant iš miestiečių perspektyvos, piešiniai praturtina miesto vizualinę kalbą, architektūra tampa puošnesnė, o didesni turistų srautai reiškia pridėtinę vertę. Menininko pečius užgula didelė atsakomybė – jis turi vadovautis aukštais kriterijais, pasiūlyti brandžią meninę raišką. Kūryba viešose erdvėse nėra tik savirealizacija, nes prisideda prie estetinio miestiečių ir miesto svečių lavinimo. Kad jo kūryba būtų aktuali, menininkas turi žengti pirmiau už vyraujančias tendencijas.

– Dirbtuvėje kuriančio menininko darbo procesas nieko nestebina – molbertas, teptukai… O kokia yra gatvės kūrėjo darbo eiga?

– Kūrybą matau dvejopai – arba kaip užsakymą, arba kaip saviraišką. Pirmuoju atveju, darbo koncepciją derinu su užsakovu, ieškau tinkamo stiliaus, domiuosi kontekstu. Kurdamas sau dažniausiai imuosi laisvo stiliaus abstrakcijų ir siekiu perteikti ne prasmę, bet emociją. Dažniausiai kūryba siejama su savirealizacija, kitiems ji yra laisvalaikio praleidimo būdas, tretiems –suteikia malonumą. Menininkas iš aplinkos perimtus vaizdinius ir išgyvenimus perteikia savaip – išryškina, kuo jo matymas skiriasi nuo kitų, provokuoja stebėtojo reakciją. Menininkai dažniausiai yra ambicingi, tačiau sėkmingiausi tie, kurie išsaugo lankstumą.

– Neofreskos ir kiti piešiniai ant sienų – itin didelio formato darbai. Kodėl pasirinkote tokį kūrybos formatą ir kuo jis unikalus?

– Viskas kito organiškai – pradėjau paišyti raides, jos sudėtingėjo, papildžiau kūrinius ne tik graffiti, bet ir piešimo bei dizaino elementais. Galiausiai, iš interjero persikėliau į eksterjerą, kur mastelis kitoks – įvykdęs kelis komercinius projektus, apsistojau ties didelio formato darbais. Galiausiai, jie tapo madingi – didelių piešinių pageidauja tiek užsakovai, tiek festivalių rengėjai. Tiesa, tai nėra gatvės menas tikrąja to žodžio prasme – jame trūksta nelegalumo, socialinio nepaklusnumo elemento. Festivalių kūryba atsižvelgia į įvairius reglamentus, taisykles. Tiksliau tokius kūrinius įvardinti kaip neofreskas.

– Šiuo metu vykdote projektą Piliamiestyje, Kaune – piešiniais dekoruojate daugiabučio laiptinės sienas. Kokią viziją siekėte išpildyti šiame projekte?

– Tokia kūryba neprieštarauja pagrindinei menininko veiklai, tačiau vykdant užduotį būtina rasti pastato savininkus ir kūrėją tenkinantį sprendimą. Kiekvienam „YIT Lietuva“ vystomo Piliamiesčio namui suteiktas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilies pavadinimas, todėl sutarėme vaizduoti stilizuotas, atpažįstamas, bet ne itin realistiškas pilis. Kiekvienoje laiptinėje laikomės bendro stiliaus, nežymiai keisdami vieną ar kitą elementą. Menininkas užsakymą turi vertinti atsakingai ir saviraišką apriboti pagal esamas sąlygas. Kadangi istorinės pilys atgimsta šiuolaikinio meno forma, tai leidžia prisiminti šalies istoriją ir ją prikelti kiekvienam suprantamu būdu. O tai suteikia ne tik estetines, bet ir edukacines funkcijas.

Kartu su kintančiu požiūriu į miesto vystymą bei viešąsias erdves sugrįžta ir taikomosios dailės žanras, dažniausiai siejamas su dekoratyvinėmis interjero sienelėmis. Sovietiniais laikais be jų buvo neįsivaizduojama jokia viešoji erdvė. To meto interjero sprendimams būdingas savitas, tačiau griežtai apibrėžtas stilius. Šiandien kūrybinės laisvės daugiau – kuriant freską, galima derinti skirtingas technikas, ieškoti stilistinės išraiškos. Smagu, kad dėmesys viešosioms erdvėms sugrįžta – juk jos neatsiejamos nuo gyventojų gerovės.

– Kaip į jūsų darbus reaguoja bendruomenės ir praeiviai? Ar sulaukiate komentarų iš stebėtojų?

– Kartais man pabaigus piešinį, interneto portaluose pasirodo nuotrauka ir apklausa, ar miestams reikalingas gatvės menas. Siūlau palyginti piešimą su kitomis profesijomis – juk kepėjo neklausiame, ar reikalinga duona, juolab nesiryžtame mokyti ją kepti. Nors dabar gatvės piešiniai sukelia ažiotažą, tačiau ilgainiui tai išsikvėps ir jie bus suvokiami kaip miesto tapatybės dalis.

Kauno augančio verslo apdovanojimai

„Kauno augančio verslo apdovanojimuose (K.A.V.A.) pirmuoju geriausiu Kauno NT plėtotoju ir nugalėtoju tapo „YIT Lietuva“ už drąsą apleistą Neries pakrantę paversti nauju, moderniu miesto centru su patogiai miestiečių laisvalaikiui pritaikyta krantine.

Prieš kelerius metus, iki „YIT Lietuva“ pradedant kurti Piliamiesčio kvartalą, Neries pakrantė priešais Kauno pilį buvo apleista, apaugusi brūzgynais, dėl to menkai lankoma, nors nuo jos atsiveria viena gražiausių miesto panoramų.

Piliamiesčio urbanistinis projektas suteikė naują impulsą miesto plėtrai, čia nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai, apsauginis upės pylimas įrengtas kaip poilsiui pritaikytas amfiteatras, rekonstruota Brastos gatvė. Įsikūrus gyvenamajam kvartalui, čia atsiras ir naujas verslo centras, suteikiant daugiau gyvybės ir įvairovės atsigaunančiai Kauno vietai.

Piliamiestis praėjusiais metais taip pat apdovanotas geriausiojo gyvenamojo projekto statulėle vieninteliuose geriausio NT projekto rinkimuose „Už darnią plėtrą“.

Nominaciją „Kauno metų nekilnojamojo turto plėtotojas“ pristato Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija; ji skirta darnios plėtros ir bendradarbiavimo principais grindžiamus, miestui pridėtinę vertę kuriančius projektus Kaune vystantiems nekilnojamojo turto plėtotojams.

Nugalėtojus rinko dešimties narių komisija, kurią sudaro asocijuotų verslo organizacijų, žiniasklaidos ir savivaldos atstovai.“

Piliamiesčiui – įvertinimas už darnią plėtrą

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir Darnios plėtros akademijos konkurse „Už darnią plėtrą“ šiemet įvertintas statybų ir darnios NT plėtros bendrovės „YIT Kausta“ vystomas projektas Piliamiestis. Už užtikrintą žengimą į naują teritoriją ir dėmesį bendruomenei Kaune statomas daugiabučių kvartalas apdovanotas geriausio gyvenamojo projekto kategorijoje.

Piliamiesčio statybos davė impulsą dešiniojo Neries kranto Kaune atgimimui ir augimui – šiandien šį projektą lydi planuojama infrastruktūros plėtra, miestiečiams grąžinta upės pakrantė.

„Kai pradėjome vystyti šį projektą, tikėjome, kad Kaune augs šiuolaikinio, aplinką ir energiją tausojančio gyvenamojo būsto poreikis. Šiandien jis tapo gyva miesto dalimi, nuo kurios atsiveria iki šio miestiečiams nepažinta Kauno pilies panorama. Projektas išsiskiria ir savo urbanistiniais sprendimais, ir dėmesiu bendruomenei, kuri bene vienintelė turi savo gyventojų manifestą“, – teigia „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas.

Sukurti glaudaus bendrumo jausmą padeda ir kvartalo teritorijos sprendimai – čia buvo išsaugotas ir sutvarkytas senasis pušynas, įrengtos žaliosios erdvės, vaikų žaidimų aikštelės ir poilsio zonos. Plėtojant kvartalą, pasirūpinta aplinkai draugiška infrastruktūra – Neries pakrantėje nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai nuo kurių atsiveria senamiesčio panorama.

Netrukus Piliamiestį su kitomis miesto dalimis turėtų sujungti nauji pėsčiųjų ir automobilių tiltai. Atsižvelgiant į vystomą infrastruktūrą, čia iškils ir daugiafunkcinius pastatas su biurų ir prekybinėmis patalpomis.

Planuojama, kad iki 2028 metų čia bus pastatyti 20 pastatų, o Pilamiestyje apsigyvens apie 2000 gyventojų. Šiandien Piliamiestyje naujakuriai gyvena 174 vieno–keturių kambarių butuose, kurių plotas siekia nuo 36 iki 140.73 kv. m.

Projektuojant urbanistinį projektą buvo pasitelktos naujos technologijos ir sprendimai. Vienas jų – BIM (angl. Building Information Modeling) modeliavimas, leidžiantis objektus atvaizduoti skaitmeninėje erdvėje.

LNTPA ir Darnios plėtros akademijos organizuojamo konkurso „Už darnią plėtrą“ tikslas – puoselėti darnios plėtros idėjas, pristatyti visuomenei geriausius nekilnojamojo turto projektus ir skatinti verslo, mokslo, valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą. Jo metu vertinamas objekto atitikimas urbanistiniam kontekstui, architektūriniai sprendimai, energetinio efektyvumo ir išmanieji sprendimai. Šiemet dėl apdovanojimo varžėsi 34 dalyviai.

Įsibėgėja urbanistinio projekto „Piliamiestis“ plėtra

Dar prieš keletą metų apleista dešinioji Neries pakrantė Kaune priešais Senamiestį ir Kauno pilį šiandien tapo viena patraukliausių vietų gyventi. Čia, Brastos gatvėje, urbanistinį projektą vykdanti statybų ir darnios nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „YIT Kausta“ šį mėnesį užbaigė jau penktojo daugiabučio namo statybos darbus. Gyvenimą naujuose namuose kuria ir jaunos šeimos, ir senjorai, ir investuojantys į ilgalaikę vertę turinčius projektus.

Planuojama, kad naujausio šešių aukštų daugiabučio statybos bus pradėtos dar gegužės mėnesį, o sekantis, dviejų korpusų 5 ir 8 aukštų namas, turėtų pradėti kilti jau šių metų rudenį. Iš viso šiuose namuose suprojektuoti 94 nauji butai, kurių plotai sieks nuo 39 iki 162 kv. m.

Netrukus pradedamame statyti šešių aukštų A+ energinio naudingumo klasės name galės įsikurti 25 šeimos. Jame numatyta įrengti erdvesnius, 2–4 kambarių 51,91–162,30 kv. metrų ploto butus. Jų gyventojai kasdien mėgausis kerinčiais vaizdais į Kauno pilį, Nemuno upę bei senamiestį, džiaugsis pasivaikščiojimais  šalia upės nutiestais pėsčiųjų takais, važinėsis dviračiais arba leis laiką prisėdę pakrantėje priešais Kauno pilį įrengtame amfiteatre.

„Pastebime, kad labiau nei iki šiol gyventojai domisi bendrosiomis erdvėmis bei namo inžinerinėmis sistemomis. Jiems svarbu ne tik kaip atrodo jų butas, bet ir laiptinė, kiemas, vaikų žaidimų aikštelės. Klientai dažniau renkasi butus su efektyvesnėmis vėdinimo sistemomis“, – pastebi „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas.

Anot K. Vanago, apskritai būsto pirkėjai Kaune tampa vis reiklesni, ieško kuo geresnio kainos ir kokybės santykio, vertina įvairias pridėtines įsigyjamo nekilnojamojo turto vertes. Tai skatina kasdien tobulėti ir diegti vis modernesnes technologijas.

Infrastruktūrą gerina ir miestas

Kuriantis Piliamiesčio kvartalui po truputį gerinama ir aplink jį esanti infrastruktūra. Kauno miesto savivaldybė miesto centrą su dešiniuoju Neries krantu planuoja sujungti nauju pėsčiųjų ir dviratininkų tiltu, kuris turėtų nusidriekti netoliese Petro Vileišio tilto ir atverti tiesų kelią tarp Senamiesčio ir Piliamiesčio. Susisiekimą tarp dviejų Nemuno krantų ketinama palengvinti ir dar vienu Kėdainių tiltu, kurio statybas planuojama pradėti jau 2019 metais. Tokiu būdu Piliamiestis bus sujungtas su Aleksotu. Be to, Vileišio tilto prieigose planuojama įrengti naują transporto mazgą su dviem žiedinėmis sankryžomis ir po tiltu einančia jungtimi, taip sumažinant transporto spūstis senamiesčio prieigose. Planuose yra ir Brastos gatvės rekonstrukcija, kurią žadama pradėti dar šiais metais.

 

Tokia Kauno miesto transporto infrastruktūros plėtra naujai besikuriantį kvartalą daro patrauklų ir verslui. Todėl „YIT Kausta“ čia jau planuoja ir naujo verslo centro statybas.

Iš viso iki 2020 metų dešiniojoje Neries pakrantėje planuojama pastatyti septynis gyvenamuosius namus su administracinėmis patalpomis ir naują verslo centrą. Pasak K. Vanago, šiuo metu galimybe savo biurą įrengti Piliamiestyje labiausiai domisi informacinių technologijų įmonės.

BUTŲ PAIEŠKA ĮSIMINTI BUTAI PAGALBA GYVAI