Minija

Kaip didingos pilys nuo senų laikų buvo neatsiejamos nuo upių, taip ir augantis Piliamiestis yra lydimas upių draugijos. Piliamiesčiui plečiantis, čia atsiras 7 namai, kurie bus minimi gražiausių Lietuvos upių vardais. Apylinkėms gaivos suteiks didingą Lietuvos istoriją menančios upės – sraunios ir gyvybingos, jos lydės gyventojus tekančios upės ritmu. Gyvenimas upių apsuptyje, susipynusioje su gamtos ramybe, taps tikru įkvėpimo ir palaimos šaltiniu Piliamiesčio gyventojams.

„O skubinkis, miela, į marių platybę, Jei gaila tau saulės skaisčių spindulių“,   – Maironis

Ji pažaboja jūros vėją, globodama nuo Kuršių marių kylančias miglas, besidalindama sraunia tėkme su Nemunu. Romantiška, jautri ir rūpestinga – ši upė ypač mylima žvejų, gamtos, kurią plati vaga ir puoselėja, ir maitina. Net Minijos saulėlydžiai prilygsta matomiems nuo Baltijos krantų.

 Erdvūs butai Dideli mediniai langai   Grindinis šildymas  Individuali rekuperacijos sistema Aukštesnės lubos viršutiniuose aukštuoseVaizdai į Kauno senamiestį ir Nerį
Požeminė automobilių stovėjimo aikštelė
Galimybė įsirengti elektromobilių įkrovimo stoteles Panoraminis liftas
Ventiliuojamas kokybiškas namo fasadasKomercinės patalpos cokoliniame aukšte
Žalios rekreacinės erdvės, suoliukai poilsiui
Unikali pušų alėja kiemeSutvarkyta Neries pakrantė šalia, dviračių ir pėsčiųjų takai
Apžvalginis amfiteatras

 

Merkys

Kaip didingos pilys nuo senų laikų buvo neatsiejamos nuo upių, taip ir augantis Piliamiestis yra lydimas upių draugijos. Piliamiesčiui plečiantis, čia atsiras 7 namai, kurie bus minimi gražiausių Lietuvos upių vardais. Apylinkėms gaivos suteiks didingą Lietuvos istoriją menančios upės – sraunios ir gyvybingos, jos lydės gyventojus tekančios upės ritmu. Gyvenimas upių apsuptyje, susipynusioje su gamtos ramybe, taps tikru įkvėpimo ir palaimos šaltiniu Piliamiesčio gyventojams.

„Atmerki akis – teka Merkys, užmerki akis – teka Merkys“, – L. Katkus

Maitinamas versmių, jis vasarą vėsus, o žiemą – šiltas, todėl Merkys gaiva nuplauna karštą popietę, o šalčiams kaustant tik retai pasidengia ledu. Suteikdama gyvybės Nemunui, ši upė – didžiausia pietryčių Lietuvoje, skaidri kaip krištolas bei turtinga gelmėmis. Sraunia srove globojantis smėlingas, miškais ir pelkėmis gausias pakrantes, Dzūkijoje vilnijantis Merkys – didingas, išdidus bei ambicingas.

 Erdvūs butai Dideli mediniai langai   Grindinis šildymas  Individuali rekuperacijos sistema Aukštesnės lubos viršutiniuose aukštuoseVaizdai į Kauno senamiestį ir Nerį
Požeminė automobilių stovėjimo aikštelė
Galimybė įsirengti elektromobilių įkrovimo stoteles Panoraminis liftas
Ventiliuojamas kokybiškas namo fasadasKomercinės patalpos cokoliniame aukšte
Žalios rekreacinės erdvės, suoliukai poilsiui
Unikali pušų alėja kiemeSutvarkyta Neries pakrantė šalia, dviračių ir pėsčiųjų takai
Apžvalginis amfiteatras

Biržų pilis

„Mano kieme teka upė“, – galės girtis Piliamiesčio gyventojai, kaip „Mano kieme ežeras telkšo“, – galbūt sakydavo Radvilos apie Biržų pilį. XVI a. pastatyta gynybinė Biržų pilis buvo apjuosta labiau į ežerus panašiais tvenkiniais. XVII a. Lietuvos didikai Radvilos nugriovė senuosius rūmus ir vietoj jų pasistatė naujus. Pilies interjeras puošnumu nenusileido to meto aukštuomenės dvarams Europoje. Balti rūmai ant ežero kranto, dažnai gyventojų vadinami pilimi, tapo neatsiejama Biržų miesto dalimi.

Raudonės pilis

Kauno pilies raudonų mūrų atspindys Neryje primena Raudonės pilies atvaizdą ją supančiuose tvenkiniuose. XIV a. pastatyta gynybinė Raudonės pilis atgimė XVI a. Nemunui tapus prekybos keliu. Dvarą Žygimantas Augustas padovanojo Lietuvos didžiajam sekretoriui. XIX a. rūmus įsigijęs Jekaterinos II-osios favoritas grafas Platonas Zubovas aplink juos įkūrė parką su tvenkiniais. Pilies bokšte įrengta apžvalgos aikštelė traukia norinčius į Panemunę pažvelgti iš paukščio skrydžio.

Dubingių pilis

Buvę įspūdingi pilies rūmai su aukštu bokštu žymi Lietuvos valdovų Radvilų aukso amžių, saugo čia gyvenusios ir valdovo širdį užkariavusios Barboros Radvilaitės atminimą. Tiltu per Nerį pasiekiama, Asvejos ežero saloje stovėjusi, pilies teritorija sudaro didžiausią piliavietę Lietuvoje. XIV a. šaliai nuo priešų ginti iškilusi pilis, šiandien dar Pilies kalnu vadinama, kelis amžius buvo ne tik gynybos, bet ir kultūros bei pramonės centras. Kaip ir Kauno pilis, į kurią žvelgia Piliamiestis, Dubingiai – gražiausios Lietuvos istorijos simbolis.

Panemunės pilis

Kauno upių santakoje, tapusioje Piliamiesčio namais, prasidedančio pilių kelio palei Nemuną pabaigą žymi Panemunės pilis, akylai stebinti kitą upės krantą. XVI a. pagal garsiausio to meto architekto Lietuvoje brėžinius iškilusi keturbokštė tvirtovė su vidiniu kiemu sėkmingai atlaikė ne vieno priešo ataką. Vėliau, vienam interjero stiliui keičiant kitą, plėtėsi pilies langai, žvelgiantys į parko tvenkinius, oranžeriją ir žvėrynu vadintą Danielių aptvarą. Šiandien iš pilies bokšto galime apžvelgti apylinkes, kaip žymieji jos šeimininkai, Lietuvos sukilimo dalyviai, Gelgaudai.

Norviliškių pilis

Apipinta legendomis ir renesanso dvasia alsuojanti rezidencinė Norviliškių pilis kyla virš plačių žaliųjų slėnių šalies žemėlapio „uodegėlėje“ – „Dieveniškių kilpoje“. Sakoma, kad kadaise šalia buvusiame dvare gyveno pati Barbora Radvilaitė, o šiandien atkurtos pilies mūras glaudžiasi ir saugo Lietuvos ir visos Europos Sąjungos išorinę sieną. Iš meilės gražiajai grafaitei turtingo pirklio pastatyta pilis per savo ilgą istoriją liudijo ir gausų didikų gyvenimą, ir vėliau čia įsikūrusio vienuolyno laikus. XXI a. pilis atgimė pirmu tikru šalies muzikos ir meno festivaliu atvirame ore, suteikusiu naują pradžią ypatingai erdvei istorijos gerbėjams, šeimos šventėms ir renginiams.

Raudondvario pilis

Dešiniajame Nevėžio krante iškilusi Raudondvario pilis – prašmatnus Renesanso laikų palikimas. Kadaise šią raudonmūrę pilį namais laikė tokie didikai kaip Radvilos ir Tiškevičiai. Pastariesiems valdant Raudondvario pilies žemes, ji tapo ištaiginga grafų rezidencija, žavinčia užklydusius keliautojus įspūdingomis paveikslų, meno dirbinių, egzotiškų augalų ir gyvūnų kolekcijomis. Nors patyrė daug iššūkių, tačiau didikų tvirtovei nebuvo lemta keliauti užmarštin. Po 2012 m. atnaujinimo Raudondvario dvaras tapo tikra vietovės puošmena – aplink jį žaliuojančiame parke sužydėjo senosios rožių veislės, o dvare atgimė gyvenimas – čia iki šiol vyksta santuokos ceremonijos, koncertai, valstybinių švenčių minėjimai. Raudondvario dvaro žirgyne atidarytas menų inkubatorius, kuriame, senovės mūzų įkvėpti, kuria jaunieji menininkai. 

Projekto vizualizacijos gali skirtis nuo faktinės situacijos įgyvendinus projektą.

Gyvenimas tekančios upės ritmu

Apie Piliamiestį

Prie upės, žvelgdamas į kitame krante stovinčia Kauno pilį, kuriasi PILIAMIESTIS. Neatpažįstamai pasikeitusi pakrantė atsiveria gyventojams. Čia jaukūs kiemai su želdynais, saugios vaikų aikštelės besidriekiantys pėsčiųjų ir dviračių takai. Privilegija – gyventi gamtos apsuptyje miesto centre. Vietoje, kur miesto pulsas susipina su gamtos ramybe, o kieme teka upė. Gyventi PILIAMIESTYJE – būti savo miesto dalimi: ilsėtis prie ramiai tekančios Neries ir panorėjus nerti į vos per tiltą esantį Senamiestį. Gyventi taip, kaip visais laikais buvo lemta privilegijuotiems – saugiai, patogiai, apsuptiems grožio.

„YIT“ yra didžiausia statybos bendrovė Suomijoje, užimanti reikšmingą vietą Šiaurės Europoje.

Apie vystytoją

Statybų ir darnios nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ Lietuvoje veikia daugiau nei 50 metų ir yra Suomijos korporacijos YIT dalis. Tai viena didžiausių statybos paslaugų įmonių grupių Šiaurės Europoje, veikiančių vienuolikoje šalių ir vienijančių daugiau nei 8 000 specialistų.

Lietuvoje „YIT Lietuva“ sėkmingai vykdo rangos, būsto, komercinio nekilnojamojo turto, pastatų priežiūros veiklą, atlieka infrastruktūros kūrimo bei kelių tiesimo darbus. Įgyvendindama funkcionalius, ilgaamžius ir šiuolaikinius gyventojų bei verslo poreikius atitinkančius projektus, bendrovė siekia darnios miestų plėtros ir rūpinasi, kad miestuose gyventi būtų patogiau ir gražiau.

WWW.YIT.LT

Tik per upę nuo senamiesčio

Vieta mieste

Dešiniajame Neries krante, kitapus Senamiesčio kuriasi Piliamiestis.  Piliamiesčio kvartalas – tai ne pastatai, o laimingų žmonių miestas mieste.

Iš naujųjų namų atsiverianti Kauno pilies panorama suteikia kultūrinę ir istorinę perspektyvą, iš kurios miestas atsiskleidžia visu savo unikalumu ir įvairumu, o vos persikėlus tiltu per upę galima atsidurti pačiame jo gyvenimo sūkuryje.

Vieta mieste visuomet buvo vienas svarbiausių kriterijų renkantis būstą. Piliamiesčio gyventojai rinkosi šią vietą ne tik dėl patogaus susisiekimo ar paslaugų infrastruktūros, bet ir dėl to, jog čia galima jaustis miesto istorijos dalimi.

Objektai aplink

APDAILOS KATALOGAI

Rodyti pasiūlymus

Bankų pasiūlymai

BUTŲ PAIEŠKA ĮSIMINTI BUTAI PAGALBA GYVAI