Naugarduko pilis

Kauno senamiestis nugula kaip ant delno, tarsi žvelgtume į Naugarduko plynaukštės papėdę nuo Naugarduko pilies viršūnių. Dažnai Mindaugo pilimi vadinama tvirtovė, XV a. buvo atstatyta mūrinė su penkiaaukščiu bokštu išlikusiu iki šių dienų ir pakeliamu tiltu – vieninteliu keliu vedančiu į pilį. Naujai atstatyta tvirtovė virto galingu gynybiniu LDK tašku, kuriame vyko slaptas Vytauto ir Jogailos pasitarimas prieš Žalgirio mūšį.

Biržų pilis

„Mano kieme teka upė“, – galės girtis Piliamiesčio gyventojai, kaip „Mano kieme ežeras telkšo“, – galbūt sakydavo Radvilos apie Biržų pilį. XVI a. pastatyta gynybinė Biržų pilis buvo apjuosta labiau į ežerus panašiais tvenkiniais. XVII a. Lietuvos didikai Radvilos nugriovė senuosius rūmus ir vietoj jų pasistatė naujus. Pilies interjeras puošnumu nenusileido to meto aukštuomenės dvarams Europoje. Balti rūmai ant ežero kranto, dažnai gyventojų vadinami pilimi, tapo neatsiejama Biržų miesto dalimi.

Raudonės pilis

Kauno pilies raudonų mūrų atspindys Neryje primena Raudonės pilies atvaizdą ją supančiuose tvenkiniuose. XIV a. pastatyta gynybinė Raudonės pilis atgimė XVI a. Nemunui tapus prekybos keliu. Dvarą Žygimantas Augustas padovanojo Lietuvos didžiajam sekretoriui. XIX a. rūmus įsigijęs Jekaterinos II-osios favoritas grafas Platonas Zubovas aplink juos įkūrė parką su tvenkiniais. Pilies bokšte įrengta apžvalgos aikštelė traukia norinčius į Panemunę pažvelgti iš paukščio skrydžio.

Dubingių pilis

Buvę įspūdingi pilies rūmai su aukštu bokštu žymi Lietuvos valdovų Radvilų aukso amžių, saugo čia gyvenusios ir valdovo širdį užkariavusios Barboros Radvilaitės atminimą. Tiltu per Nerį pasiekiama, Asvejos ežero saloje stovėjusi, pilies teritorija sudaro didžiausią piliavietę Lietuvoje. XIV a. šaliai nuo priešų ginti iškilusi pilis, šiandien dar Pilies kalnu vadinama, kelis amžius buvo ne tik gynybos, bet ir kultūros bei pramonės centras. Kaip ir Kauno pilis, į kurią žvelgia Piliamiestis, Dubingiai – gražiausios Lietuvos istorijos simbolis

Panemunės pilis

Kauno upių santakoje, tapusioje Piliamiesčio namais, prasidedančio pilių kelio palei Nemuną pabaigą žymi Panemunės pilis, akylai stebinti kitą upės krantą. XVI a. pagal garsiausio to meto architekto Lietuvoje brėžinius iškilusi keturbokštė tvirtovė su vidiniu kiemu sėkmingai atlaikė ne vieno priešo ataką. Vėliau, vienam interjero stiliui keičiant kitą, plėtėsi pilies langai, žvelgiantys į parko tvenkinius, oranžeriją ir žvėrynu vadintą Danielių aptvarą. Šiandien iš pilies bokšto galime apžvelgti apylinkes, kaip žymieji jos šeimininkai, Lietuvos sukilimo dalyviai, Gelgaudai.