Biržų pilis

„Mano kieme teka upė“, – galės girtis Piliamiesčio gyventojai, kaip „Mano kieme ežeras telkšo“, – galbūt sakydavo Radvilos apie Biržų pilį. XVI a. pastatyta gynybinė Biržų pilis buvo apjuosta labiau į ežerus panašiais tvenkiniais. XVII a. Lietuvos didikai Radvilos nugriovė senuosius rūmus ir vietoj jų pasistatė naujus. Pilies interjeras puošnumu nenusileido to meto aukštuomenės dvarams Europoje. Balti rūmai ant ežero kranto, dažnai gyventojų vadinami pilimi, tapo neatsiejama Biržų miesto dalimi.

Dubingių pilis

Buvę įspūdingi pilies rūmai su aukštu bokštu žymi Lietuvos valdovų Radvilų aukso amžių, saugo čia gyvenusios ir valdovo širdį užkariavusios Barboros Radvilaitės atminimą. Tiltu per Nerį pasiekiama, Asvejos ežero saloje stovėjusi, pilies teritorija sudaro didžiausią piliavietę Lietuvoje. XIV a. šaliai nuo priešų ginti iškilusi pilis, šiandien dar Pilies kalnu vadinama, kelis amžius buvo ne tik gynybos, bet ir kultūros bei pramonės centras. Kaip ir Kauno pilis, į kurią žvelgia Piliamiestis, Dubingiai – gražiausios Lietuvos istorijos simbolis.

Norviliškių pilis

Apipinta legendomis ir renesanso dvasia alsuojanti rezidencinė Norviliškių pilis kyla virš plačių žaliųjų slėnių šalies žemėlapio „uodegėlėje“ – „Dieveniškių kilpoje“. Sakoma, kad kadaise šalia buvusiame dvare gyveno pati Barbora Radvilaitė, o šiandien atkurtos pilies mūras glaudžiasi ir saugo Lietuvos ir visos Europos Sąjungos išorinę sieną. Iš meilės gražiajai grafaitei turtingo pirklio pastatyta pilis per savo ilgą istoriją liudijo ir gausų didikų gyvenimą, ir vėliau čia įsikūrusio vienuolyno laikus. XXI a. pilis atgimė pirmu tikru šalies muzikos ir meno festivaliu atvirame ore, suteikusiu naują pradžią ypatingai erdvei istorijos gerbėjams, šeimos šventėms ir renginiams.