Naugarduko pilis

Kauno senamiestis nugula kaip ant delno, tarsi žvelgtume į Naugarduko plynaukštės papėdę nuo Naugarduko pilies viršūnių. Dažnai Mindaugo pilimi vadinama tvirtovė, XV a. buvo atstatyta mūrinė su penkiaaukščiu bokštu išlikusiu iki šių dienų ir pakeliamu tiltu – vieninteliu keliu vedančiu į pilį. Naujai atstatyta tvirtovė virto galingu gynybiniu LDK tašku, kuriame vyko slaptas Vytauto ir Jogailos pasitarimas prieš Žalgirio mūšį.

Biržų pilis

„Mano kieme teka upė“, – galės girtis Piliamiesčio gyventojai, kaip „Mano kieme ežeras telkšo“, – galbūt sakydavo Radvilos apie Biržų pilį. XVI a. pastatyta gynybinė Biržų pilis buvo apjuosta labiau į ežerus panašiais tvenkiniais. XVII a. Lietuvos didikai Radvilos nugriovė senuosius rūmus ir vietoj jų pasistatė naujus. Pilies interjeras puošnumu nenusileido to meto aukštuomenės dvarams Europoje. Balti rūmai ant ežero kranto, dažnai gyventojų vadinami pilimi, tapo neatsiejama Biržų miesto dalimi.

Raudonės pilis

Kauno pilies raudonų mūrų atspindys Neryje primena Raudonės pilies atvaizdą ją supančiuose tvenkiniuose. XIV a. pastatyta gynybinė Raudonės pilis atgimė XVI a. Nemunui tapus prekybos keliu. Dvarą Žygimantas Augustas padovanojo Lietuvos didžiajam sekretoriui. XIX a. rūmus įsigijęs Jekaterinos II-osios favoritas grafas Platonas Zubovas aplink juos įkūrė parką su tvenkiniais. Pilies bokšte įrengta apžvalgos aikštelė traukia norinčius į Panemunę pažvelgti iš paukščio skrydžio.

Dubingių pilis