Naugarduko pilis

Kauno senamiestis nugula kaip ant delno, tarsi žvelgtume į Naugarduko plynaukštės papėdę nuo Naugarduko pilies viršūnių. Dažnai Mindaugo pilimi vadinama tvirtovė, XV a. buvo atstatyta mūrinė su penkiaaukščiu bokštu išlikusiu iki šių dienų ir pakeliamu tiltu – vieninteliu keliu vedančiu į pilį. Naujai atstatyta tvirtovė virto galingu gynybiniu LDK tašku, kuriame vyko slaptas Vytauto ir Jogailos pasitarimas prieš Žalgirio mūšį.

Biržų pilis

„Mano kieme teka upė“, – galės girtis Piliamiesčio gyventojai, kaip „Mano kieme ežeras telkšo“, – galbūt sakydavo Radvilos apie Biržų pilį. XVI a. pastatyta gynybinė Biržų pilis buvo apjuosta labiau į ežerus panašiais tvenkiniais. XVII a. Lietuvos didikai Radvilos nugriovė senuosius rūmus ir vietoj jų pasistatė naujus. Pilies interjeras puošnumu nenusileido to meto aukštuomenės dvarams Europoje. Balti rūmai ant ežero kranto, dažnai gyventojų vadinami pilimi, tapo neatsiejama Biržų miesto dalimi.

Dubingių pilis

Buvę įspūdingi pilies rūmai su aukštu bokštu žymi Lietuvos valdovų Radvilų aukso amžių, saugo čia gyvenusios ir valdovo širdį užkariavusios Barboros Radvilaitės atminimą. Tiltu per Nerį pasiekiama, Asvejos ežero saloje stovėjusi, pilies teritorija sudaro didžiausią piliavietę Lietuvoje. XIV a. šaliai nuo priešų ginti iškilusi pilis, šiandien dar Pilies kalnu vadinama, kelis amžius buvo ne tik gynybos, bet ir kultūros bei pramonės centras. Kaip ir Kauno pilis, į kurią žvelgia Piliamiestis, Dubingiai – gražiausios Lietuvos istorijos simbolis.